Politikas taip pat atskleidė, kodėl buvo paremtas būtent I. Vėgėlė, o ne dabartinis prezidentas G. Nausėda. Tačiau atrodo, kad valstiečiai žalieji nesirengia dirbti ir kažkaip ypatingai agituoti už I. Vėgėlę. Kai tuo tarpu socialdemokratų parama G. Nausėdai buvo kiek naudingesnė – neoficialiais duomenimis, partijos atstovai padėjo jam rinkti fizinius rinkėjų parašus.
Kada pirmą kartą kilo idėja, kad jums vertėtų trauktis iš prezidento rinkimų ir verčiau paremti Igną Vėgėlę? Kada ši mintis pradėjo plaukioti ore?
Kai mes jau turėjome savo pačių pasidarytas rinkėjų apklausas. Čia jau buvo įpusėjęs parašų rinkimas. Iki tol nebuvo prasmės darytis tas apklausas, nes nebuvo aiškus Vilijos Blinkevičiūtės dalyvavimas ar nedalyvavimas. Kol nebuvo susirikiavę patys kandidatai, tai nebuvo, apie ką ten klausinėti. Bet nieko to nežinodami, mes daug darbo įdėjome, siekdami pasižiūrėti, kaip mums sekasi. Tikrai daug apvažiavome, daug pabendravome. Bet ir tie viešai skelbiami reitingai, viešos apklausos, jei ir rodo mano ūgtelėjimą prezidento rinkimuose, tai yra vienženkliai skaičiai. Kiek pamenu, ten labiau paaugo procentai, kur premjero pozicijoje mane mato.
Kitaip tariant, rinkėjai jums labiau priskiria vykdomąją valdžią.
Žmonės nevengia to ir susitikimuose pasakyti, teigdami, kad mes lauktume, jog grįžtumėte į Vyriausybę ar panašiai. Yra tokia problema, kad Lietuvoje politinių partijų kandidatų prezidento rinkimuose žmonės nelabai mėgsta rinkti. Vienintelis, kam yra pavykę, tai, turbūt, Algirdas Brazauskas, kuris labai aiškiai buvo partijos kandidatas. O visi kiti prezidentai daugiau mažiau yra iš išorės. Tai mes padarėme savo darbą, tikrai stengėmės, investavom ir pinigų, ir pastangų, bet yra kaip yra.
Matant visus šituos dalykus esame suinteresuoti matyti toliau. Nes pagrindiniai rinkimai bus parlamento rinkimai. Ir mums labai svarbu, ar tai, ką mes norime įgyvendinti, turės kokį nors atgarsį Prezidentūroje, ar ne. Ar yra realu, kad ten bus žmogus, su kuriuo galima susikalbėti tais dalykais, kurie mums svarbūs. Tai užtai aš tą susitikimą turėjau su Ignu Vėgėle ir mes labai detaliai kalbėjomės prieš tarybos posėdį.
Kitaip tariant, einant į Seimo rinkimus, jei turėsime galimybę formuoti valdančiąją daugumą, tai mums yra labai svarbu, kad nebūtų taip, kad kažką siūlant, mes matysime situaciją, kuri yra dabar tarp Prezidentūros ir Seimo. Tikriausiai niekas nenorėtų, kad panašios situacijos pasikartotų.
Tai, kad politinių partijų keliami kandidatai nelabai yra mėgstami mūsų visuomenėje, yra aiškus faktas jau daugybę metų. Kad jūsų žinomumas yra gana platus, bet parama jums nėra didelė – irgi buvo akivaizdu iš anksto. Tad kodėl jūs su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga iškart nesvarstėte galimybės paremti Igno Vėgėlės, o investavot į rinkimų kampanijos pradžią.
Na, matot, nieko nėra savaime suprantamo, kol to kažko nepabandai. Taip, tradicija yra tokia, bet ką gali žinoti, o gal mes būsime tiek efektyvūs ir taip gerai padirbėsim, kad mums pavyks įtikinti rinkėją. Bet galime dabar pasakyti, kad nepavyko kažkokio reikšmingo pokyčio padaryti – tai dabar galima konstatuoti kaip faktą.
Dar daugiau, ką išsiaiškinom, jeigu pažiūrėtume mano prezidentinį reitingą, tai jeigu neklystu, ten nepilnai 4 procentai. Tai už mūsų politinę partiją kur kas daugiau žmonių balsą atiduotų, bent jau apklausos tą rodo. Mes pabandėme pažiūrėti, o už ką balsuotų tie mūsų rinkėjai, kas būtų tie pasirinkimai. Ir tarp tų pasirinkimų mes esame trise: aš, dabartinis prezidentas ir I. Vėgėlė.
Gal galit pasakyti, kuris iš jų yra pirmesnis jūsų rinkėjų apklausoje – dabartinis prezidentas ar I. Vėgėlė?
I. Vėgėlė yra pirmesnis. Ir čia yra dar vienas motyvas. Tai ir mūsų rinkėjų valios išraiška. Aišku, dalis žmonių neišvengiamai lieka nusivylę, net ir tie nepilni 4 procentai. Kiek važiuojam, tai susitikimuose žmonės pasako, kad labai gaila, jog taip atsitiko, neturėsime už ką balsuot. Bet, kaip aš sakau, matematika yra negailestingas dalykas ir nieko čia nepadarysi. Tenka dalį žmonių tam tikra prasme nuvilti, bet kai jiems paaiškini, jog mums svarbu, kad pačios idėjos būtų įgyvendintos, tai nelabai dar teko sutikti žmonių, kurie su tuo smarkiai nesutiktų.
O ir dalyvavimas pačiuose rinkimuose: juk paprastai, jei tai partijos iškeltas kandidatas, tai jis pristato ne kažkokias asmenines idėjas, o partijos idėjas. Tai mes tam paskyrėm jau labai daug laiko, leidom žmonėms pažinti, kas mes esam, kokia politine jėga. Juo labiau man važiuojant per miestus ir miestelius aš niekada vienas nevažiuodavau, visada važiuodavo kolegos parlamentarai, merai, kurie kalbėdavo apie platesnį kontekstą. Manau, kad tai buvo protingas pasirinkimas.
Pastaba: „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa atskleidžia, kad žmonių, kurie būtų balsavę už A. Verygą, antrasis pasirinkimas yra G. Nausėda, o ne I. Vėgėlė. Tačiau šiuo atveju A. Veryga kalba apie Lietuvos ir valstiečių sąjungos elektorato, kuris yra platesnis, prezidentinį pasirinkimą.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra dar anksčiau bendravęs su ponu I. Vėgėle, bet tuomet jokių bendradarbiavimo sprendimų nepriimta. Ar taip buvo dėl to, kad valstiečiai žalieji norėjo išsibandyti savo galimybes?
Nelabai to pakomentuosiu. Aš manau, kad tie pirmieji pokalbiai buvo tame kontekste, kai buvo galvojama, ar kelti,ar nekelti savo kandidatą. Gali būti, kad ir patys kandidatai ieškodavo atramos ir palaikymo. Manau, kad mūsų tas sprendimas pirmiau turėti savo kandidatą (kalbam apie mane), iškomunikuoti savo idėjas, jis politiškai yra sveikas, protingas, nes nieko tu negali absoliučiai žinoti, kol nesi pasibandęs.
Dabar mes jau iš socialdemokratų girdim, kad jie supranta, jog galėjo pasielgti panašiai kaip mes, bet jie iškart pasakė, ką remia. Jie supranta, kad galėjo padaryti panašiai kaip mes ir tada, matydami – pavyksta ar nepavyksta – galėjo apsispręsti. Čia pas mus labai neįprastas formatas, o amerikiečiai turi praimarius, ten žmonės dalyvauja, pamato, kokia yra reali situacija ir traukiasi.
Tai čia reikia suprasti buvo tarsi pirminiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimai?
Aišku, pas juos kita rinkimų sistema. Pas mus tokių praimarių nėra.
Jūs galėjote pasidaryti. Pavyzdžiui, konservatoriai kartais daro, tik šįkart premjerė Ingrida Šimonytė užbėgo įvykiams už akių paskelbdama apie savo dalyvavimą, todėl kiti konservatorių kandidatai pasitraukė savo noru.
Čia gal ir ne visai tikęs pavyzdys. Bet pačios politinės kultūros prasme, gal tai neįprasta, bet žmonėms paaiškinus, jie puikiausiai tą priima ir supranta. Iš pradžių, žinoma, būna, emocija: kai nelieka tavo norimo kandidato, kas čia labai džiaugiasi. Bet paskui žmonės nusiraminę, ramiai pagalvoję, supratę argumentus sako, kad sprendimas yra teisingas.
Visos politinės partijos nori gerai pasirodyti parlamento rinkimuose, suformuoti koalicinę vyriausybę ir gerai sutarti su prezidentu, kad šis nekištų pagalių į ratus. Kaip pats sakėte, kad nebūtų kaip šiuo metu. Didžiausia tikimybė, jog dabartinis prezidentas G. Nausėda bus perrinktas, nepaisant to, kas patektų į antrąjį turą. Tai ar jums neapsimokėjo vardan gerų santykių palaikyti geriau G. Nausėdos?
Tai kad mūsų nėra blogi santykiai su dabartiniu prezidentu.
Gali pablogėti, kai dabar nusprendėt nepalaikyti.
Manau, kad politikai turi supratimą ir tie santykiai neblogės. Santykiai turėtų būti apie kažkokius darbus, kuriuos mes norim padaryti. Ten, kur prezidentas kažką atitinkančio mūsų pažiūras teikdavo, jis visą laiką turėdavo atramą mūsų frakcijoje Seime. O kur mes nesutinkam, tai nebijodavom to pasakyti. Tai nieko baisaus.
O dar vienas iš tų dalykų, dėl ko buvo svarstomas mano pasitraukimas, tai visgi yra svarbu, kas bus antrame ture. Mes ten tikrai jokiomis aplinkybėmis nenorėtume matyti dabartinės premjerės. Aš jau čia nesiplėsiu aiškinti, kodėl. Aišku, jeigu ji patektų į antrą turą ir žinant, kad konservatoriai turi labai aiškias lubas, tai daugiau mažiau numanom, kokia būtų rinkimų baigtis. O jeigu patektų I. Vėgėlė, aš nesu toks tikras, kad viskas būtų taip labai aišku. Mums tai yra siekiamybė. Nes būtų du kandidatai, kurie atstovautų mūsų politinio spektro pusei.
Man tai būtų labai įdomu pažiūrėti jų debatus, pažiūrėti, kaip jie argumentuoja. Na ir kas, kad kai kurie dalykai yra deklaruojami, bet apie dabartinį prezidentą mes jau galime pasakyti, kas yra deklaruojama, o kas realiai vyksta. Jau turime tam tikrus matavimus, galime pažiūrėti, apie ką šnekama ir kas realiai padaroma. Aš sakyčiau, kad čia irgi yra pakankamai rimtas argumentas, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjas, turės didesnę galimybę pasirinkti net iš dviejų kandidatų. Man atrodo, kad mes tokiu būdu savo rinkėjui sukuriame privalumą.
O kaip jūs pats jaučiatės, kai esate siunčiamas į politikų kapines, kaip yra vadinamas Europos Parlamentas? Jūs pats minėjote, kad žmonės susitikimuose sako matantys jus vykdomoje valdžioje, ir apklausos tą rodo, o tuo tarpu jūs kandidatuojant į Europos Parlamentą.
Žmonės mane jau yra matę vykdomojoje valdžioje. Aišku, dabar matė opozicinėje veikloje parlamente, irgi neblogai vertina. Tikrai negaliu skųstis, kažkokių didelių priekaištų nesulaukiu. O dėl tų politinių kapinių, tai nepykit, nesutiksiu. Viskas priklauso nuo to, dėl ko žmonės į tam tikras pozicijas kandidatuoja. Tai ir Seime rasite žmonių, apie kuriuos gatvėje paklausus žmonių ir parodžius jų nuotrauką, bus tokių, kurie sakys: „Aš pirmą kartą jį matau“. Bet niekas nesako, kad Seimas yra politinės kapinės. Tai su Europos Parlamentu, aš manau, viskas yra lygiai taip pat analogiškai: parlamentarai gali būti aktyvūs, gali tapti pranešėjais tam tikrais klausimais, turi galimybę pasireikšti. Juo labiau, kad šie Europos Parlamento rinkimai yra laikomi tokiais, per kuriuos gali pasikeisti politinis peizažas. Ir mes, kaip politinė partija, jau padarėme tam tikrus namų darbus: esame pateikę paraišką stoti į Europos konservatorių ir reformistų partiją, prisijungti prie jos.
Aišku, jie sprendimą, kaip suprantu, priims jau po Europos Parlamento rinkimų, bet mes jau dabar sakom, kur mes būtume, jeigu mums būtų galimybė būti išrinktiems į Europos Parlamentą, ir ką mes ten bandytume daryti, kam atstovautume. Yra prognozių, kad ši politinė jėga gali dalyvauti formuojant daugumą, kitaip tariant, gali atsirasti daugumoje. Tai tiek aš, tiek mūsų politinė partija rimtai žiūrime į šiuos rinkimus: čia ir ūkininkų klausimai, ir federalizacijos klausimai, ir daugybė visokių kitokių klausimų. Dirbant nuoširdžiai, tai tikrai galima padaryti visokių tų darbų.
Jūs, kaip partija, pažadėjote savo paramą I. Vėgėlei, o ką jis jums duos, kuo bus naudingas? Jeigu laimėtų rinkimus, tai galima preziumuoti, kad klostytųsi neblogi santykiai, o jeigu pralaimės?
Jeigu nelaimės, tai tada ir žiūrėsim. Dabar reikia dirbti taip, kad laimėtų.
Ar tai reiškia, kad valstiečiai žalieji kažkaip padės I. Vėgėlei su rinkimų kampanija?
Ne, tai mes kažkaip labai ypatingai padėti negalime.
Galite agituoti, galite naudoti savo politinės partijos lėšas agitacijai už šį kandidatą.
Galime, bet nemanau, kad I. Vėgėlė labai norėtų susisieti su kokia nors viena politine jėga. Jam politinį palaikymą yra išreiškusi ne viena politinė partija, nors mes esame pirma parlamentinė politinė partija.
Susitikimuose su žmonėmis visiems iškyla klausimų, kaip kad ir jūs manęs klausiate. Tai mes paaiškiname, apie ką kalbėjomės, kas mums atrodo svarbu, kas panašiai atrodo svarbu. Tai gal tą ir galima vadinti savotiška agitacija? Nes bukas pasakymas žmonėms, kad jūs už šitą ar kitą balsuokite, tai taip paprastai rinkėjų neįtikinsi. Jie nori suprasti, pajausti, o geriausiai apsisprendžia, kai pabendrauja su pačiu kandidatu. Puikiai suprantame, kad tas pasakymas, kad aš remiu ar mes remiame, neapsprendžia visko, žmonės sprendžia patys.
Mūsų atveju, daug svarbesnis yra mano pasitraukimo faktas, ne tik parama. Jūs gi suprantate, kad man išėjus, mūsų rinkėjai, kurie nebeturės galimybės balsuoti už mane, rinksis tarp dviejų likusių kandidatų – G. Nausėdos ir I. Vėgėlės.
Tai dar nežinome, gal rinksis ir tarp Remigijaus Žemaitaičio bei Andriaus Mazuronio?
Kažin... Nemanau. Manau, labai nedaug žmonių jiems nukeliaus. Nelabai esu šitokio rinkėjo atstovas, kuris balsuoja už A. Mazuronį arba R. Žemaitaitį.
Bet pasitraukimas yra svarbiau nei koks agitavimas. O mums yra labai svarbu I. Vėgėlės palaikymas Europos Parlamento rinkimuose, jis tą viešai pasakė, kodėl jis mato svarbą, kad tokios politinės šeimos jėgos ten atsidurtų. Nes mes nesame atsieti nuo Europos, o regionams, ūkininkams svarbūs sprendimai keliauja per Europos Parlamentą. Tikriausiai I. Vėgėlei irgi svarbu, kas bus tame Europos Parlamente – ar kokie rėkautojai, kurie tik parėkauja, ar tokie, kur apskritai neaišku, ką veikia. Kaip kad kai kurių politinių partijų atstovai, kurie net posėdžiuose nebūna. Manau, jog toks palaikymas, kad ir labai simboliškas, bet svarbus.
Daug kas sako, kad šią schemą sukonstravo R. Karbauskis ir kad jūs esate toks kaip ir situacijos įkaitas. O tai jūsų kokia jausena?
Nežinau, aš jokiu įkaitu nesijaučiu, niekas manęs prievarta neverčia nieko daryti. Aš laisvas žmogus esu, rytoj galiu nebebūti partijoje. Tikrai niekas neverčia, mes kalbamės apie tuos dalykus. Tas paišymas R. Karbauskio, kaip vienintelio sprendžiančio, neatitinka realybės. Tikrai nesu stumdomas, manęs klausia, ar aš sutinku, ar galiu, ar noriu, ar matau prasmę. Nes, žinot, man sutikus reikia labai daug dirbti, niekas savaime neatsitinka.
Jei I. Vėgėlė nelaimės prezidento rinkimų, jis eis su jumis į Seimo rinkimus pagal sutarimą? Ar čia viskas dar danguje plaukioja.
Ne, čia kaip jūs ir sakot, viskas yra dar danguj. Ir aš manau, kad ir pats I. Vėgėlė jums į šį klausimą gal nelabai sugebės atsakyti, nes maksimaliai pasijungęs, kad laimėtų šiuos rinkimus. O kas ten bus po to? Tai čia dar yra tarpinių etapų: klaustukas dėl antrojo rinkimų turo. Manau, kad per anksti apie šiuos dalykus šnekam. Politologai dėlioja tam tikrą vaizdą, jame tos logikos yra. Kažkas manęs jau yra klausęs, ar aš norėčiau jį matyti kažkur kituose rinkimuose, tai kodėl ne? Jeigu pažiūros sutampa, tai kodėl nenorėti matyti? Turbūt, gerai tokį žmogų yra turėt.
