„Sekoskaitos procesai yra sureguliuoti ir jie įsijungia automatiškai, kada yra pakankamas galimų testų, ėminių skaičius. Kai pas mus sergamumas buvo nukritęs, paprasčiausiai jų tiek nebuvo, kiek reikėtų, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. – Jų dabar jau pradeda atsirasti tiek, kad Vilniaus ir Kauno laboratorijose mes jau galėsime tai pradėti daryti.“
Pasak jo, jeigu toliau sergamumas kils taip, kaip dabar, nuo rugpjūčio vidurio prie sekoskaitos prisijungs ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), o tada atsiras galimybė naudotis ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) bei Europos Komisijos pagalba atliekant šiuos tyrimus.
„Taip veikia sistema – ji nėra nutrūkusi, tiesiog tu turi arba neturi medžiagos“, – kalbėjo A. Dulkys.
Ministro duomenimis, šiuo metu Europos Sąjungoje yra tik 15 šalių, kurios gali daryti sekoskaitą pagal ėminių kiekius.
„Jų duomenys mums šiuo metu mums rodo, kad apie 70 proc. jau dominuoja būtent tie omikrono papildomi potipiai, kurie čia pradėjo tą sergamumą didinti“, – sakė jis.
Vis dėlto A. Dulkys pabrėžė, kad nėra jokių duomenų, kad tie potipiai sukeltų sunkesnes ligos formas.
Liepos pradžioje NVSPL pranešė esanti pasirengusi atnaujinti sekoskaitos tyrimus, jei „būtų politinė valia“.
Laboratorija tuomet teigė, kad nuo gegužės 1-osios šalyje atšaukus ekstremalią situaciją dėl COVID-19, nustojo galioti ir operacijų vadovo-sveikatos apsaugos ministro įsakymai, leidžiantys naudoti pacientų mėginius sekoskaitos tyrimams bei apmokėti už juos.
Šių metų vasarį piką pasiekęs sergamumas COVID-19 vėliau nuosekliai mažėjo ir nuo pavasario buvo palyginti nedidelis, tačiau pastarosiomis savaitėmis fiksuojamas jo augimas.
