Kaip spręsti seksualinio smurto prieš vaikus problemą spaudos konferencijoje aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska
Auga seksualinių nusikaltamų prieš vaikus skaičius
„Vaikai yra mūsų prioritetas, ir visos mūsų institucijos, nepriklausomai nuo jų kuruojančių sričių, turi padaryti viską, kad vaikai gyventų saugioje aplinkoje“, – žurnalistams sakė A. Biloatitė.
Pastebimas seksualinių nusikaltimų prieš vaikus augimo tendencijos.
„Jeigu 2022 m. buvo užregistruota 498 nusikalstamos veikos dėl seksualinių nusikaltimų nepilnamečių asmenų atžvilgiu, tai 2023 m. per pirmuosius tris mėnesius mes stebime tam tikrą šių veikų progresavimą. Dabar fiksuota 212 tokių veikų“, – pažymėjo ministrė A. Bilotaitė.
Tai, anot jos, gali sieti su tuo, kad viešojoje erdvėje kalbama apie seksualinio smurto prieš vaikus problemą: „Ir, matyt, yra vis daugiau atvejų, kai yra kreipiamasi į teisėsaugas institucijas“.
Pagal veikų mastą pirmaujanti veika – vaikų pornografija, antroji – vaikų tvirkinimas.
„Jeigu kalbėtume apie prievartavimo ir žaginimo atvejus, tai reikia pastebėti, kad šie atvejai dažniausiai atsitinka šitų asmenų, vaikų artimoje aplinkoje, ir tai yra labai skaudu. Ir panašu, kad ir čia reikalingi tam tikri sprendimai, nes dažniausiai tai būna artimi, pažįstami, giminaičiai, todėl tai atskiro dėmesio reikalaujančios situacijos“, – pažymėjo vidaus reikalų ministrė.
Susitarime aptartas ir tai, kad vaikai švietimo ir neformaliojo švietimo įstaigose būtų saugūs.
„Šiuo metu mes turime du įstatymus: Švietimo įstatymą ir Vaiko teisių apsaugos įstatymą, kuris numato pareigą institucijoms, kurios dirba su vaikais, prieš įdarbinant asmenis į savo įstaigas, paprašyti jų informacijos apie jų kriminalinę praeitį. <…> Labai dažnai mūsų institucijos nepasinaudoja šita pareiga. Nes pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą 2022 m. buvo gauta 2574 fizinių asmenų prašymai, valstybės institucijų prašymų – 1345. Pagal švietimo įstatymą 2022 m. gauta fizinių asmenų prašymų 796, o valstybės institucijų ir įstaigų – 157. Tai tikrai galima daryti išvadą, kad ne visos įstaigos naudojasi šita pareiga“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrė pažymėjo, kad reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp šalies institucijų.
Bandė patenkinti lytinę aistrą
Dviejų instancijų teismų teisėjai konstatavo, kad nusikaltimas yra įrodytas neginčijamais duomenimis.
Nors nepilnamečiui už tylą, kaip skelbiama žiniasklaidoje, sumokėjo 3 tūkst. eurų, pats R. Ačas nepripažįsta norėjęs su juo tenkinti lytinę aistrą.
„Jis nenorėjo. Ten keletas buvo tų jaunuolių, kuriuos jis buvo pasamdęs lauko darbams, ir, matyt, tų jaunuolių interesai buvo kiti, matant, kad žmogus važinėja su geromis mašinomis, neva yra direktorius kažkokių įmonių. Tai turbūt turėjo kitų interesų, kurių, aišku, niekas nesiaiškino“, – sako J. Petreikis.
Teismai konstatavo, kad R. Ačas, būdamas didelės bendrovės vadovu, būdamas daugiau nei tris kartus vyresnis, pakvietė socialiai nesubrendusį nepažįstamą jaunuolį pas save į butą, žinodamas, kad pastarasis tikisi ir toliau gauti darbo, siūlė gerti su juo alkoholinius gėrimus, o pastarajam atsisakius, vadino „mamytės sūneliu“, taip skatindamas gerti.
Pasak teismo, visa tai rodo, kad R. Ačas, žinodamas apie nukentėjusiojo sunkią finansinę padėtį šeimoje, jam sakydamas, kad draugams nesakytų apie pasiūlytą papildomą darbą, ruošėsi kitam žingsniui, o būtent, už atlygį su nukentėjusiuoju tenkinti lytinę aistrą, šiam tikslui ir skatino šį gerti alkoholį.
Planuotas nusikaltimas paaiškėjo, kai R. Ačas nusprendė susitikti su 17-mečiu prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Jaunuolis įjungė telefoną, norėjo įrašyti pokalbį, kad turėtų įrodymų, jei kas nors vyktų. Kai R. Ačo vairuojamas automobilis BMW privažiavo prie nepilnamečio, šis į jį įlipo. Į jį norėjo įsėsti ir nepilnamečio draugas, tačiau nesuspėjo – vos tik jį pamatęs vairuotojas staigiai paspaudė greičio pedalą.
Kristijojo Bartoševičiaus aukomis galėjo tapti 4 vaikai
Aiškėja, kad, K. Bartoševičius pareikšti įtarimai dėl vieno paauglio prievartavimo ir trijų jaunesnių nei 16 metų paauglių tvirkinimo
Į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui, kreipėsi opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija.
Opozicija iškėlė versiją, kad informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo K. Bartoševičiui nutekinta, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.
Seime opozicijos politikai praėjusią savaitę sušaukė neeilinę vienos dienos sesiją, per kurią siūlė sukurti laikinąją tyrimo komisiją situacijai aiškintis, bet valdančiųjų balsais iniciatyva atmesta.
Atsakydamos į parlamentarų klausimus apie jų susitikimą sausio 20 dieną, kai generalinė prokurorė Nida Grunskienė informavo Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen apie ketinimus prašyti panaikinti Seimo nario imunitetą, tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtino, jog K. Bartoševičiaus pavardė per tą susitikimą nebuvo įvardyta.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams yra patvirtinusi tą pačią dieną apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigė apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi. Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė prašymą panaikinti jo mandatą.