Asmenys jaučia ligos simptomus, pagal amžių rizikos grupei jie nepriklauso, spaudos konferencijoje sakė centro atstovė Justina Petravičienė.
Ketvirtadienį koronavirusą nustačius audinėms Jonavos rajono fermoje – „Danmink“ bei „Vilkijos ūkis“ įmonėse, pastarosios vadovas sako esąs įsitikinęs, kad neteks naikinti visų keliasdešimt tūkstančių ūkiuose esančių kailinių žvėrelių. Jis taip pat pabrėžia, kad Žemės ūkio ministerija turėtų informuoti ūkininkus apie būsimą pagalbą tokioje situacijoje atsidūrusiems ūkiams, kad nauji susirgimai nebūtų slepiami.
Pasak Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko, „Vilkijos ūkio“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, nuo ketvirtadienio naujų nugaišusių audinių nerasta, tačiau žinoma, jog yra užsikrėtę keli „Danmink“ darbuotojai. Be to, dalis įmonės darbuotojų – saviizoliacijoje.
„Vilkijos ūkyje“ darbuotojų užsikrėtimų nėra, o „Danmink“ vakar padarėme tikrinimą, radome keletą besimptomių, dabar yra keturi-penki, vienam jau buvo anksčiau nustatyta. Dalis dar yra saviizoliacijoje, dabar tikslių skaičių nepasakysiu, bet su darbuotojais truputį striuka“, – BNS sakė Č. Tallat-Kelpša.
Pasak jo, fermoje visi darbai šiuo metu sustabdyti, išskyrus pačius būtiniausius, dirba apie 5-8 žmones. „Sodros“ duomenimis, iš viso „Danmink“ įmonėje yra 33 darbuotojai.
Maisto ir veterinarijos tarnyba skelbė, jog „Danmink“ ūkyje staiga nugaišo 169 audinės. Ištyrus atrinktų gyvūnėlių mėginius patvirtinta, kad jie buvo užsikrėtę COVID-19. Vėliau sužinota, kad nugaišo dar 155 audinės – tiek „Danmink“, tiek „Vilkijos ūkyje“. Taip pat nuspręsta nugaišinti apie 40 sąlytį su tirtomis audinėmis turėjusių žvėrelių, o jų gaišenas saugiai sunaikinti.
„Danmink“ ir „Vilkijos ūkyje“ laikoma apie 60 tūkst. kailinių žvėrelių, tačiau Č. Tallat-Kelpša sako esantis įsitikinęs, kad visų jų naikinti neteks.
„Netikiu, kad reiktų visą ūkį migdyti, būtų absurdas. (...) Tikiuosi, kadangi tai dėl žmogaus daroma, jie bus migdomi tokiu atveju jei lieps tą daryti valstybinės institucijos ir ne dėl to, kad audinėms kažkas blogai, o kad bijo dėl žmogaus. (...) Esu tikras, kad Lietuvoje taip nebus, kaip buvo Danijoje, nes tai visiškas absurdas, netikiu, kad taip įvyks, nes pavojus keliamas žmogui yra ne toks didelis, kaip danai iš pradžių įsivaizdavo“, – sakė Č. Tallat-Kelpša.
Jis sakė kol kas neturintis jokių garantijų apie galimą žalos kompensaciją, o ir draudimas, tikėtina, šiuo atveju negaliotų. Vis dėlto Č. Tallat-Kelpša pabrėžia, kad ministerija turėtų aiškiai pasakyti apie galimas kompensacijos priemones, jog kiti audinių atvejai galimų protrūkių neslėptų.
„Garantijų mes neturime, Lietuvoje nėra tokios teisinės bazinės. Yra tam tikroms ligoms kaip afrikinis kiaulių maras, galbūt paukščių gripas, o šitos ligos, be abejo, jokiuose sąrašuose nėra, nes ji nebuvo žinoma. Su ministerija vakar buvo kalbėta, ir tikėtina, kad kažką sugalvos, nes priešingu atveju žmonės gali slėpti tą ligą, tai nebūtų gerai“, – sakė „Vilkijos ūkio“ vadovas.
Anot jo, vienos audinės netekimas sukelia 30 eurų nuostolių.
Šiuo metu 86 šalies ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.
Danijos valdžia lapkričio pradžioje pranešė, kad koronavirusas audinėse mutavo, o tai kelia rizikų, jog pakitęs virusas gali būti visiškai ar iš dalies atsparus šiuo metu kuriamoms vakcinoms, taip paverčiant jas neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies.
