Raimundas teigė, kad už grotų atsidūrė nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, kai skubiai turėjo padengti skolą už butą, o neturėjo reikiamos sumos pinigų. Tada ryžosi tam, kas jį 7 metams įkalino už grotų.
Pašnekovas atvirai prabilo ne tik apie nusikaltimą, gyvenimą už grotų, tačiau ir prisipažino apie laukiantį šeimos pagausėjimą. Su mylimąja jie pirmojo vaiko nusprendė susilaukti tuo metu, kai vyko bylos nagrinėjimas ir nebuvo žinoma, kiek metų teks sėsti į belangę.
Dėl kokio nusikaltimo atsidūrėte už grotų?
Gyvenimas kardinaliai pasikeitė, kai mane pagavo su narkotikais. Nuteisė 7 metams nelaisvės, nors prokuroras prašė pasodinti 12 metų. Dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Mano draugė dar laukėsi tuo metu.
Kodėl tie narkotikai pasitaikė jūsų kelyje?
Pats nevartoju. Tiesiog susiklostė prasta finansinė situacija, iš kurios reikėjo išbristi. Norėjosi greitų pinigų. Taip užsidirbti pasiūlė pažįstami asmenys. Turiu tatuiruočių studiją, tai sulaukdavau įvairių klientų.
Esate tatuiruočių meistras?
Taip. Čia norėčiau studiją atidaryti (įkalinimo įstaigoje – aut. past.). Bet dėl higienos reikalavimų to negalima padaryti. Nors klientų būtų labai daug.
Papasakokite apie savo vaikystę. Kokioje aplinkoje augote?
Turiu du jaunesnius brolius. Gyvenau Druskininkuose, bet paskutinius 15 metų – Vilniuje. Šeimoje visko užteko. Nebuvo taip, kad galo su galu nesudurtume. Bet man taip susiklostė, kad reikėjo skolą už butą padengti. Pritrūko pinigų ir paslydau. Reikėjo greitai gauti 40 tūkst. eurų.
Čia už vieną „darbą“ buvo pažadėta tokia suma?
Ne (šypsosi – aut. past.).
Minėjote besilaukiančią draugę. Kada apsisprendėte dėl šeimos pagausėjimo?
Viskas nutiko tuo metu, kai vyko teismo procesas. Pagalvojome, o kada jeigu ne dabar. Nes kai uždarys, tai neaišku, kiek laiko. Bet sąlygos kaliniams palankios, jei gerai elgiesi, neprisirenki nuobaudų, esi mažos rizikos grupėje. Aš į atvirą režimą galiu išeiti po 1,5 metų. Reikia elgtis pagal nustatytas taisykles.
Ar sunku tą daryti?
Iš tikrųjų – ne. Įsivažiuoji, prisitaikai prie režimo. Čia tavo žmogaus apsisprendimas. Jei nori ieškoti nuotykių, tai tu jų ir surasi. Pareigūnai tavęs tikrai neprovokuoja.
O kaip dėl bausmes jau atliekančių nuteistųjų spaudimo elgtis pagal jų sugalvotą tvarką?
Matote, kiekvienas – „vierchas“ ar ne „vierchas“, jis nori išeiti į laisvę anksčiau. Subkultūros požymių čia nepastebėjau. Aišku, visokių pasitaiko, tačiau tai nėra taisyklė.
Čia jūsų pirmas teistumas. Kokie tie pirmieji žingsniai įkalinimo įstaigoje?
Pradžioje slėgė nežinomybė. Kaip viskas susiklostys? Kur pateksi? Blogiausias jausmas, kai tave sulaiko areštinėje – esi izoliuojamas nuo viso pasaulio. Laisvėje esi pripratęs judėti kur nori ir kada nori, o čia tave vieną uždaro. Psichologiškai būna sunku. Bet žmogus yra toks sutvėrimas, kuris prisitaiko prie visko. Net prie vienutės. Du metus tęsėsi bylos nagrinėjimas. Tuo metu buvo daug nežinomybės, neatsakytų klausimų.
Kai sulaukiau bausmės, prisistačiau į policijos komisariatą ir mane nuvežė į Kauną. Ten mane paskyrė į Alytaus kalėjimą, nors prašiau perkelti į Pravieniškes, bet ten nebuvo vietų.
Kodėl norėjote bausmę atlikti Pravieniškėse?
Dėl geografinės padėties. Arčiau Vilnius, kuriame gyvena draugė. Ir geresni atsiliepimai apie Pravieniškes buvo. Alytuje esą daug narkomanų.
Ar pasitvirtino tie atsiliepimai?
Net nežinau, kai pats nevartoju. Su ŽIV čia jų daug. Narkomanų nemažai, bet visur jų yra, net ir laisvėje.
Laukiatės pirmagimio?
Taip. Man 53 metai ir pirmas vaikas. Draugei 31 metai. Mane draugė labai palaikė ir palaiko. Ji net siūlė bėgti ir pasislėpti užsienyje, kol vyko bylos nagrinėjimas teisme.
Nekilo minčių taip pasielgti?
Ne. Visiškai nekilo. Anksčiau ar vėliau būtų sugavę. Vis tiek būtų reikėję atlikti tą bausmę. Nebuvo tokios pagundos. Turiu brolius, tėtį. Reikėtų bendrauti, būtų pagavę. Nors tėtis šiuo metu galvoja, kad aš gyvenu JAV.
Kodėl?
Žmogus jautrus, jam 78 metai. Būtų jį neigiamai paveikę tokia žinia. Broliai žino, kur esu. Su jais ir nusprendėme tėčiui nieko nesakyti.
Kaip paskirtą bausmę priėmė artimieji?
Kai prokuroras prašė 12 metų, tai silpna pasidarė visiems. Bet jei negali pakeisti situacijos, tai keisk požiūrį. Visai kitaip tą situaciją priimi. O minčių buvo įvairiausių, kai uždarė ir pasakė, kad gresia nuo 10 iki 15 metų.
Kaip viską atlaikė besilaukianti sugyventinė?
Mes oficialiai įtvirtinome sugyventinių statusą. Gavome ilgalaikius pasimatymus. Tikiuosi, kad toliau dažniau galėsime matytis. Dirbsiu laisvėje, o grįšiu miegoti į atvirą koloniją. Gal Alytuje tatuiruočių studijoje įsidarbinti pavyks.
Ar norėsite, kad sugyventinė su vaiku lankytų jus kalėjime?
Nemanau, kad būdamas mažas jis kažką atsimins. Jeigu užsitemps viskas, tai bus galima pasakyti, jog esi darbe ar armijoje tarnauji.
Minėjote, kad kreipėtės į aukštesnės instancijos teismą. Ko jo prašėte?
Prašiau atsižvelgti į tai, kad pirmą kartą nusikaltau. Teismas pasveikino dėl to, kad laukia šeimos pagausėjimas, tačiau bausmės dar labiau nesušvelnino.
Kaip pavyko prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų kalėjime?
Gyvename 9-iese sekcijoje. Vietos pakanka. Gyvenu darbo grupėje. Ten gali vaikščioti, sportuoti. Viskas gerai, bet maistas žiauriai blogas. Valgykloje. Parduotuvėje limitas mėnesiui 270 eurų. Kainos padidintos 20-30 proc., bet akcijų čia tikrai nerasi (juokiasi – aut. past.). Maitinantis vien valgyklos maistu būtų labai blogai.
Kaip atrodo jūsų diena?
Atsikeli prieš 7 val. ir eini pusryčiauti. Apie 8 val. laukia patikrinimas. Po to einu tapyti. Pasidariau dailės studiją. Kai tapau, išlieju savo emocijas, viską paleidžiu. Tai primena meditaciją. Tada papietauji 12 val., o po to iki 16 val. einu į savo studiją. Kiti sportuoja. Vakarieniauti einame 17:30. Po 20 val. patikrinimas ir miego laikas.
Ką galima veikti įkalinimo įstaigoje?
Pagal užimtumo galimybes – daug ką. Bet čia yra labai daug tinginių. Jiems tik valgyti, žiūrėti televizorių ir miegoti. O tada burba ir skundžiasi, kad viskas negerai.
Ar įmanoma kalėjime susirasti draugų?
Tu bendrauji, atsirenki su kuo nori kalbėti, su kuo nelabai. Bet pagalvojus, ar su tuo žmogumi bendrautum laisvėje, tai nelabai. Šiaip su kuo pabendrauti yra, to ir pakanka. Apie nusikaltimus tarpusavyje pasikalbame.
Tai koks jūsų planas išėjus į laisvę?
Vilniuje turiu tatuiruočių studiją. Turiu savo butą. Dėl kurio viskas ir nutiko. Padėjo broliai padengti skolas. Nuomoju butą, legaliai, su mokesčiais. Viskas tvarkinga.
Įdomiai žmonės mąsto-pardavinėti narkotikus nieko blogo.O kiek sugriauta jaunų žmonių gyvenimų ?Kie vargo ir skausmo sau ir aplinkiniams už dozę "kaifo" ?Tai tylus žmonių žudymas.Dar žmogų nuteisė nedaug metų izoliacijos ...
