Reprezentatyvi apklausa parodė, jog beveik pusė lietuvių teigia, jog stresas turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui, o daugiau nei trečdalis įvardija, kad jų patiriamo streso lygis yra vidutiniškas arba pernelyg aukštas. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresui suvaldyti gali pakakti net ir tokių veiksmų, kaip trumpas pasivaikščiojimas gamtoje, pagulėjimas vonioje ar susikaupimas valgant.
Apklausos rodo, jog didžiausi streso šaltiniai – darbas ir mokslai, kaip streso šaltinį šiuos veiksnius įvardijo 40 proc. apklaustųjų. Finansiniai klausimai stresą kėlė 15 proc. apklaustųjų, sveikatos – 14 proc. Nemaža dalis šio streso kyla dėl to, kad lietuviai per mažai laiko skiria sau – šiam teiginiui pritaria net 62 proc. apklaustųjų.
Streso lygį didina ir tarptautinė aplinka. Karas Ukrainoje, neaiški Lietuvos saugumo situacija, nuolatiniai gąsdinimai, kad netrukus būsime užpulti ir mes. Ar tokiomis aplinkybėmis apskritai įmanoma valdyti neigiamas emocijas?
Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ apie lietuvių patiriamą stresą ir galimus sprendimus diskutavo Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius ir Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys.
Pasak M. Marcinkevičiaus, keli rodikliai rodo, jog lietuvių psichinė sveikata niekada nebuvo itin gera, tačiau politinės aplinkybės situaciją dar pablogino.
„Lietuviai visada pasižymėjo gana prasta psichine sveikata, tą rodė duomenys ir iki COVID-19 pandemijos bei karo Ukrainoje. Tai rodo ir savižudybių lygis, alkoholio suvartojimo lygis. Vaikų psichikos sveikata visada buvo bloga ir aišku, pastaraisiais metais didžiulį poveikį padarė COVID-19 pandemija ir šalia mūsų prasidėjęs karas, kuris kelia grėsmės nuojautą ir mums patiems. Pastarieji ketveri metai šių nelaimių dar labiau pablogino ir taip nelabai gerą lietuvių psichinę sveikatą“, – teigė M. Marcinkevčius.
Dažniau kreipiasi vidurinioji klasė
Psichiatras pastebėjo, jog psichologo ar psichiatro teikiamų paslaugų poreikis didėja – tiesa, tai pastebima ne ligoninėse.
„Gal ligoninė tai ir ne taip jaučia – į ligoninę patenka tik sudėtingiausi atvejai. Bet tai, kad išsaugo poreikis psichologinių ir psichoterapinių paslaugų poreikis visuomenėje, taip pat ir privačiame sektoriuje, yra labai jaučiama kalbant su kolegomis. Galiausiai pabandykite užsirašyti kad ir mokamai psichoterapijai. Prireiks laukti kelis mėnesius“, – perspėjo M. Marcinkevčius.
Kaip pastebėjo M. Marcinkevičius, paslaugų poreikis ypač padidėjo vidurinės socialinės klasės gyventojų tarpe.
„Anksčiau situacija buvo geresnė, pastebime, kad daugiau paslaugų reikia žmonėms, kurių anksčiau jiems nereikėjo. Tai vidutinio sluoksnio žmonės, turintys pakankamai stabilų socialinį statusą, išsilavinimą, pajamas, šeimą. Tačiau, tai kas vyksta aplinkui, negali mūsų neveikti. Tas, kas sako, jog tai niekaip jo neveikia, arba pats sau meluoja, arba mums“, – dėstė M. Marcinkevčius.
Tiesa, kaip pastebėjo psichiatras, daugelio šių žmonių psichologinė būklė nėra pakankamai bloga, kad būtų galima diagnozuoti rimtus sutrikimus.
„Gaila, kad vis daugėja žmonių, į kurie mus kreipiasi, nors anksčiau nesiskundė psichinėmis problemomis. Nesakau, kad tai yra ligos, nes dažnai diagnozės lygio nesiekia. Bet tai jau yra problemos“, – paaiškino M. Marcinkevčius.
Psichikos sveikatos centro vadovas taip pat siuntė perspėjimą dėl jaunimo – esą šiuo metu jaunimas yra ypač linkęs piktnaudžiauti psichotropinėmis medžiagomis.
„Dar viena niūri tendencija – jaunimas ir vaikai. Mes matome labai didžiulį įvairių jaunų žmonių piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis. Tas irgi siejama ne tik su naujų medžiagų atsiradimu, bet ir su tuo, kad labai sparčiai blogėja jaunų žmonių, ar net paauglių, psichikos sveikata. Anksčiau jų sveikata nebuvo epideminio lygio“, – perspėjo M. Marcinkevčius.
Paslaugų prieinamumas skiriasi
Laidoje dalyvavęs Seimo narys, psichiatras L. Slušnys pabrėžė, jog šiuo metu didžiuosiuose miestuose susiduriama su prieinamumo problema.
„Daugiau skundų susilaukiame, kad šiuo metu labai sunku pasiekti paslaugas. Nes tokio post-COVID paslaugų poreikio mes nesitikėjome – nei psichiatrai, nei psichosveikatos centrai. Iš kitos pusės – daugiau kalbame apie didmiesčius – Vilnių, Kauną. Mažesniuose miestuose psichosveikatos centrai nėra taip žiauriai perkrauti“, – pastebėjo L. Slušnys.
Pasak Seimo nario, didesnis paslaugų poreikis yra susijęs su didėjančiu psichikos sveikatos raštingumu, pasitikėjimu specialistais.
„Manau, kad tai yra tam tikro psichikos sveikatos raštingumo klausimas. Iš dalies džiaugiuosi, kad žmonės ieško pagalbos. Vaikų srityje tėvai nustoja patys spręsti vaikų problemas ir ieško pagalbos pas specialistus – tai yra labai gerai“, – sakė L. Slušnys.
Tiesa Seimo narys pastebėjo, jog nors auga paslaugų paklausa, specialistų kiekis išlieka panašus.
„Kitavertus, kai pasikeitė naratyvas, nepasikeitė paslaugų apimtys. Jeigu prieš COVID-19 vaikų psichiatrų dirbo gal 70 per visą Lietuvą, tai jų nepadaugėjo“, – pastebėjo L. Slušnys.
Kritikavo nepakankamą sveikatos išlaidoms skiriamą biudžetą
M. Marcinkevičius įvertino ir biudžete skiriamas išlaidas psichinei sveikatai gerinti. Jo nuomone, sveikatos biudžetui skiriama per mažai lėšų – beveik dvigubai mažiau, nei yra įprasta skirti Vakarų Europos valstybėse, nors problemos yra gilesnės.
„Sveikatos biudžetas Lietuvoje siekia apie 6 proc. nuo BVP, kai įprastai Vakarų Europos šalyse siekia apie 10-11 proc. Kitaip sakant, mes sveikatai procentaliai skiriame dvigubai mažiau, nei kitos šalys. Iš tų 6 proc. psichikos sveikatai yra skiriama dvigubai mažiau, nei kitose šalyse. Nepaisant to, kad psichikos sveikata daugelį metų skelbiama kaip prioritetas, procentaliai skiriama dar dvigubai mažiau nei kitose šalyse. Taigi, biudžetas yra gerokai mažesnis, o problemos kur kas gilesnės nei minėtose valstybėse“, – paaiškino M. Marcinkevičius
Priežasčių šalinimui ir prevencijai biudžete taip pat gali būti skiriama pinigų. Įvairios programos užimtumui ir panašiai. Bet yra priežastys, kurių negalime pašalinti – pavyzdžiui karas ar COVID-19.
Bet galime vykdyti prevenciją, kad stresą patiriantis žmogus sugebėtų su juo susitvarkyti.
Ir yra trečia dalis – ne visiems pavyksta tai padaryti, arba stresas yra toks didelis, kad prevencinės priemonės jau nebepadeda.
Seimo nario L. Slušnio teigimu, sveikatos apsauga šiuo metu nėra pagrindinis prioritetas biudžete, o paaiškinti reikalingas išlaidas – sunku.
„Kai reikia skirstyti pinigus, tikrai pralošiama sveikatos klausimais, ypač psichinės sveikatos. Manau, tai susiję ir su požiūriu visuomenėje. Kai sakai žmogui – mes pirksim tanką, tai yra lengviau pateikti visuomenei. Visai kitaip reaguojama, kai sakai, kad rūpinsiesi psichine sveikata“, – paaiškino L. Slušnys.
Nepaisant to, jis gyventojų psichologinę būklę įvardija ir nacionalinio saugumo klausimu.
„Mes turime suvokti, jog jei kas nors įvyktų, pavyzdžiui grėsmė šaliai, mes turime turėti ir saugumo jausmą, kad net užpuolus, bus kas padeda. Jei mes visi būsim panikoje ir nežinosime ką daryti, to jausmo nebus“, – pabrėžė L. Slušnys.
Kenkia ir prasti darbuotojų ir darbdavių santykiai, ir informacijos perteklius
Kaip minėta anksčiau, dažniausiai lietuvių įvardijamas streso šaltinis – darbas. L. Slušnio teigimu, darbdaviai turi patys suprasti, jog nesaugiai besijaučiantis darbuotojas negali efektyviai dirbti, be to, darbe patiriamas stresas gali kenkti ir šeimyniniams santykiams.
„Ne psichiatrai, o kiekvienas darbdavys turi suprasti, kad jeigu žmogus eina į darbą, turi būti saugumo jausmas, tinkamas nusiteikimas, sukurtas pasitikėjimas, kad eidamas į darbą nepatirsiu išsišokimų, pirmiausia iš darbdavio.
Su tuo ypač susiduriu Lietuvoje – verslas nesugeba sukurti saugios, psichikos sveikatos nežalojančios aplinkos. Iš to paskui turime problemas – tai dažnai atsimuša ir į vaikus“, – pasakojo L. Slušnys.
Pasak M. Marcinkevičiaus, nors moderniosios technologijos leidžia sumažinti darbo krūvį, atsiranda šalutinė problema – informacijos perteklius.
„Yra labai didelis informacijos perteklius. Mes gauname kad ir po 70 laiškų, o iš jų svarbus yra kokie 3 ar 4. Visa kita yra informacijos dalinimasis, perteklinė informacija.
Modernios technologijos nors mums palengvina darbą, bet apkrauna milžinišku informacijos kiekiu“, – teigė M. Marcinkevičius
Patarė, kaip padėti sau
Pasak L. Slušnio, yra keli būdai, kaip didelį stresą patiriantys žmonės gali sau padėti ir be specialistų pagalbos.
„Mes galime padaryti tik kelis dalykus savo gyvenime. Galime susitvarkyti tarpusavio santykius, kas yra labai svarbu, kelti savo savimonę į aukštesnį lygį. Pavyzdžiui – jei esu vadovas, man yra svarbu , kad jeigu mano darbuotojas jaučiasi gerai, jis geriau atliks darbą. Tai yra patys svarbiausi dalykai“, – pabėžė L. Slušnys.
Taip pat, pasak psichiatro, svarbu mokėti atsiriboti nuo tuo momentu nebūtinų darbų.
„Žmogus taip pat turi mokėti atsiriboti. Aš visada savo komandai sakydavau – aš parašysiu laišką bet kada, bet į jį nereikia reaguoti iš karto. Aš turiu mintį ir nenoriu jos nešiotis, bet esu nustatęs savo el. paštą, kad jis tą laišką automatiškai išsiųstų kitą rytą“, – patarė L. Slušnys.
