Populiacijos tyrime dėl persirgimo koronavirusu dalyvavo perpus mažiau žmonių nei planuota – 3 tūkstančiai. Kaip informavo mokslininkas, paskutinis testas vakar atliktas Vilniuje, atsakymai gauti apie pusę aštuntos vakaro.
Daugiausiai persirgusių – Kaune
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkai penktadienį pristačius pirmus populiacijos tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad remiantis šešiose savivaldybėse vykdytu testavimu, koronavirusu (COVID-19) persirgo nuo 1,3 iki 2,8 proc. gyventojų.
Gyventojų testavimas greitaisiais serologiniais teistais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Ukmergės, Tauragės ir Zarasų rajonų savivaldybėse truko du mėnesius – nuo liepos 10 d. iki rugsėjo 10 d. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti koronaviruso infekcija persirgusių gyventojų dalį Lietuvoje, remiantis specifinių antikūnų tyrimų duomenimis.
Kvietimai išsitirti elektroniniu paštu buvo išsiųsti beveik 22 tūkst. gyventojų, vyresnių nei 18 metų. Dalyvauti tyrime sutiko kiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių.
Pirminiai tyrimo rezultatai rodo žymius teritorinius COVID-19 seropozityvumo netolygumus: seropozityvių gyventojų procentas svyravo nuo 1,31 Vilniuje iki 2,83 – Kaune. Du trečdaliai seropozityvių tiriamųjų nejautė COVID-19 būdingų ligos simptomų.
Paanalizavus teigiamus testo įvertinimus gavusius gyventojus, buvo nustatyta, kad:
a) 34,5 proc. jų serga viena ar keliomis lėtinėmis ligomis;
b) 3,4 proc. šiuo metu jaučia koronavirusui būdingus simptomus;
c) 31,8 proc. nuo kovo 1 d. iki tyrimo datos jautė nors vieną koronavirusui būdingą simptomą;
d) 25,9 proc. anksčiau jau buvo atliktas testas dėl koronaviruso infekcijos ir beveik pusei (40,0 proc.) iš jų (kuriems jau buvo atliktas testas) buvo gautas teigiamas atsakymas;
e) 13,8 proc. turi savo aplinkoje žmonių, kuriems buvo nustatyta ši infekcija.
Kitų šalių rezultatai skiriasi
M. Stankūnas pabrėžė, kad artimiausiu metu bus stengiamasi pateikti daugiau informacijos.Jis pridūrė, kad tokio pobūdžio tyrimai daromi ir kitose šalyse.
„Publikuotų žurnaluose tų rezultatų nėra tiek daug, bet jei pažiūrėtume ataskaitas, nerecenzuojamus straipsnius, tai yra tokių pavyzdžių. Ispanijoje šalies lygiu vidutiniškai šis rodiklis siekia 5 proc., bet šalyje yra stebimi didžiuliai skirtumai - nuo vieno su trupučiu procento iki 10 Madride. Jei imsime Suomiją, tai senesnė tokia studija, kad skaičiai varijuoja nuo 1,5 iki beveik 3 procentų.
Estijoje irgi buvo atliktas sero-epidemiologinis tyrimas, kurio metu buvo naudojama kiek kita metodika, tai Taline buvo 1,4 proc., Saremų salose viename mieste – 6 proc.“, – kalbėjo jis.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ateityje būtų idealu tyrimą kartoti, nes būtų galima vertinti, kas vyksta su antrąja banga, kurią dabar išgyvename.
„Būtų galima palyginti, kaip kažkas keitėsi, kiek žmonių persirgo karantino metu, per pirmąją bangą. Dabar turime švelnesnį reguliavimą, tai moksliniu požiūriu labai įdomu“, – sakė jis.
Naujų atvejų – 44
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 44 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.
Po 14 iš jų registruota Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, 5 Telšių, 4 Klaipėdos, 3 Tauragės. Dar po 1 atvejį patvirtina Kauno, Panevėžio ir Alytaus apskrityje.
Taip pat užfiksuoti 2 įvežtiniai atvejai. Vienas jų per vakar parą patvirtintas Klaipėdos apskrityje asmeniui, kuris į Lietuvą atvyko iš Ukrainos.
Antrasis įvežtinis atvejis registruotas Telšių apskrityje. COVID-19 patvirtinta asmeniui, į Lietuvą grįžusiam iš Prancūzijos.