„Situacija yra skausminga: tiek mums, tiek savivaldybėms, tiek mokiniams, tiek tėvams“, – antradienį žurnalistams sakė G. Jakštas.
Jo teigimu, jeigu ugdymo įstaigoje streikuoja keletas mokytojų, ugdymą užtikrinti įmanoma. Vis dėlto, jei streikuoja daugiau nei pusė vienos mokyklos pedagogų, „kyla klausimas dėl saugumo“. Tai reiškia, kad kai kurie mokiniai turi likti namie, o jų saugumą privalo užtikrinti tėvai.
„Yra variantų, kai mokiniai lieka namuose su tėvais, jie mokosi nuotoliniu būdu, yra tam tikri nuotoliniai užsiėmimai, užduota, ką turėtų veikti, skaityti arba yra nuotolinės pamokos. Tai tų variantų yra labai įvairių ir ugdymo procesas tikrai dėl to nukenčia“, – kalbėjo ministras.
Tikslių skaičių, kiek moksleivių šiuo metu mokosi nuotoliu, ministerija teigia neturinti.
Pasak G. Jakšto, dėl tokių situacijų su sunkumais susiduria mažesnio amžiaus vaikų tėvai, nes negali jų palikti namie vienų.
„Susiduria tėvai su labai dideliais iššūkiais, nes turi vykti į darbą, tačiau turi kartu tuo pat metu rūpintis namie vaikais. Tai tikrai yra nelengva situacija, kalbėjome su savivaldybėmis, kaip būtų galima spręsti. Idėjų yra įvairių, pavyzdžiui, budinčios grupės, kad galėtų tais atvejais, kai nėra galimybių namuose likti tėvams, kad galėtų atvykti į mokyklą, net jeigu nebūtinai bus užtikrintas ugdymas“, – teigė ministras.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, spalio 4 d. streikuoja 1891 švietimo darbuotojai (iš visų 58 319 darbuotojų) iš 116 ugdymo įstaigų. Daugiausiai streikuojančių yra iš Klaipėdos Vilniaus ir Alytaus savivaldybių. NŠA švieslentė su duomenimis apie streiką atnaujinama kasdien.
Mokyklose – vaikų priežiūra ir nuotolinės pamokos
NŠA duomenimis, šiuo metu daugiausia pedagogų streikuoja iš Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos ir Alytaus Panemunės progimnazijos. Šiose mokyklose ugdymo procesas yra pasikeitęs.
Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kur streikuoja 59 darbuotojai, ugdymo procesas vyksta nuotoliniu būdu.
„Dalis mokytojų, kurie nestreikuoja, turi galimybę vesti pamokas iš darbo vietos. Tokių mokytojų yra apie 12. Mokiniai, kurie nori ir gyvena vietoje, gali ateiti į pamoką, bet mokytojas vis tiek kitai daliai mokinių pamokas veda nuotoliniu būdu“, – teigia progimnazijos direktorius Rojus Šadurskas.
Anot direktoriaus, šiuo metu esami darbuotojai yra nepajėgūs pavaduoti streikuojančių, todėl ugdymas yra sutrikęs.
„Aš tikiuosi, kad kitą savaitę dalis streikuotojų grįš ir mes bandysime perdėlioti ugdymo procesą“, – kalba R. Šadurskas.
Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijoje dalis pamokų vyksta įprastai. Šioje mokykloje streikuoja 35 mokytojai.
„Ugdymo procesas pas mus vyksta taip: pilnai veikia trys pradinio ugdymo klasės (iš vienuolikos). Dvi iš jų dalyvauja atvirų klasių projekte, kurio metu, kai niekas nestreikuoja, dirba mokytojas, dar vienas mokytojas ir dvi padėjėjos. Kadangi dabar pagrindinis mokytojas streikuoja, pamokas veda tas antrasis. Pamokos vyksta“, – sako progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė.
„5–8 klasės pilnu krūviu dirba viena lietuvių kalbos mokytoja, kuri moko keturias vyresniųjų mokinių klases, viena rusų kalbos mokytoja ir tikybos ir etikos mokytojai.
Tie dorinio ugdymo mokytojai ne kasdien pamokas turi. Tarkim, rytoj iš vyresniųjų klasių koncentro dirbs tik viena lietuvių kalbos mokytoja. Ir įvyks dar trys tikybos pamokos“, – priduria ji.
Vis dėlto pereiti į nuotolinį ugdymą progimnazija neplanuoja.
„Nesam perėję ir nepereisim“, – patikina Z. Stripeikienė.
Vaikams, kuriems pamokos nevyksta dėl streiko ir kurių tėvai negali su jais pasilikti namuose, progimnazija siūlo išeitį – priežiūros grupę.
„Mes organizuojame budinčią grupę vaikams, kurių tėvai neturi, kur vaikų padėti. Padėjėjos, kurios nestreikuoja (mes jų turim nemažai), prižiūri vaikus. Tėvai juos ryte atveda, o padėjėjos su jais paskaito, parašo, kažkokių užduotėlių duoda. Bet tai nėra tikrasis ugdymas“, – teigia Z. Stripeikienė.
Vaik priežiūrą vykdo ir Alytaus Panemunės progimnazija, kurioje šiuo metu streikuoja 33 iš 56 pedagoginių darbuotojų.
„Vyksta vaikų priežiūra, ugdymas nevyksta. Dėl vaikų saugumo mokytojos, padėjėjos, grupių auklėtojos, kurios nestreikuoja, juos prižiūri“, – komentuoja progimnazijos raštinės administratorė Rasa Delnickienė.
Jos teigimu, situacija turėtų pasikeisti rugsėjo 6 d., nes į progimnaziją planuoja grįžti visi jos mokytojai.
„Po truputėlį jie kiekvieną dieną po vieną kitą grįžta, bet penktadienį jie visi turėtų būti darbe ir ugdymas vykti kaip įprastai. O kaip bus toliau, nežinom“, – kalba R. Delnickienė.
Lietuvos mokytojai praėjusį penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai bei ŠMSM nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Streiką planuojama tęsti apie mėnesį.
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ji reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų, taip pat kėlė kitus reikalavimus – mažinti moksleivių klasėse skaičių, mokytojų darbo krūvį, gerinti darbo sąlygas.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.
