Profesorius Nigelis McMillanas iš Griffitho universiteto portalui „IFLScience“ sakė, kad jo komanda dirbo su RNR genų slopinimo technologija dar prieš pasirodant COVID-19. Šis metodas, žinomas kaip trumposios interferuojančios ribonukleorūgštys (siRNR), perkerpa viruso genomą, neleisdamas jam daugintis. „Pradėjome nuo virusų, sukeliančių vėžį, tokių kaip žmogaus papilomos virusas (ŽPV)“, – sakė N. McMillanas.
Komanda taip pat sukūrė lipidų nanodaleles, kurios gali pernešti siRNR per kraują į viruso labiausiai paveikiamus organus ir geba sumažinti pelių navikus. Nors ši technologija gali būti naudojama gydyti gimdos kaklelio vėžiui, bet, deja, N. McMillano komanda nerado verslo partnerio, kuris galėtų patikrinti jos saugumą ir veiksmingumą žmonėms.
Vis tik ankstesnis darbas pasirodė naudingas kilus COVID-19 pandemijai, nes N. McMillanas buvo pasirengęs naująją technologiją pritaikyti kovai su koronavirusu.
N. McMillanas ir bendraautoriai paskelbė, kad naudodamiesi sukurta technologija COVID-19 infekuotų pelių plaučiuose viruso dalelių kiekį sumažino 99,9 procentais be akivaizdaus šalutinio poveikio.
Mokslininkas pelėms, kurios buvo užkrėstos virusu, tą pačią dieną suleido siRNR turinčių nanodalelių. Po kurio laiko šis procesas buvo pakartotas. „IFLScience“ jis pripažino, kad tai neatsako į klausimą, kaip terapija veiktų asmenį, paguldytą į ligoninę su pažengusios stadijos simptomais, tačiau N. McMillanas turi vilties. „Per 20 minučių viruso dalelės pasišalina iš kraujotakos“, – sakė jis.
Nors tyrimas buvo atliktas su graužikų plaučiais, ankstesni tyrimai parodė, kad nanodalelės savo kovinį užtaisą perduoda daugumai kitų organų, kuriems koronavirusas aprastai padaro daug žalos, įskaitant širdį ir kepenis. „Tai veikia visur, išskyrus smegenis ir gal nervus“, – sakė N. McMillanas. Manoma, kad SARS-CoV-2 gebėjimas daugintis smegenyse prisideda prie išliekančių koronaviruso ligos padarinių, tačiau N. McMillanas pažymėjo, kad pelės procedūrą puikiai išgyveno.
Bent viena komanda yra anksčiau pademonstravusi siRNR potencialą kovoje prieš COVID-19, tačiau jie naudojo nosinę pristatymo sistemą, kuri, pasak N. McMillano, nebeveikia, kai tik infekcija įsitvirtina.
„Mes taip pat pademonstravome, kad šios nanodalelės 12 mėnesių laikosi stabiliai 4 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, o kambario temperatūroje – ilgiau nei mėnesį. Tai reiškia, kad šis metodas gali būti pritaikytas mažai išteklių turinčių šalių pacientų gydymui“, – teigė N. McMillanas.
Šis tyrimas buvo vienas iš dešimties projektų, kuriuos finansavo Australijos vyriausybė. Perspektyviausi projektai gaus finansavimą pirmos fazės klinikiniams tyrimams. „Mes labai to norime“, – sakė N. McMillanas. – „Tada mes ieškotume partnerių antram ir trečiam etapui. Turint omeny, kad šis metodas yra kliniškai reikalingas, mes tikrai manome, jog bus didelis susidomėjimas.“
Tačiau net jeigu komandai pavyks, praeis daug metų, kol šiuo metodu bus galima gydyti žmones. Nepaisant to, N. McMillanas mano, kad paklausa išliks. „Koronavirusas niekur nedings“, – sakė jis „IFLScience“. Be to, kadangi RNR nusitaiko į dalį viruso, kuri, pasak N. McMillano, „nepasikeitė per 3000 metų“, tai metodas turėtų pasirodyti veiksmingas prieš daugelį susijusių virusų, įskaitant tuos, kurie iki šiol dar neužkrėtė žmonių.
