Josephas R. Bidenas jaunesnysis – pilnas J. Bideno vardas – trečiadienį tapo 46-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu.
Bideno atėjimas atveria langą Lietuvai
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikina, kad J. Bideno atėjimas į valdžią atveria Lietuvai naujas galimybes. Pasak konservatoriaus, viena to priežasčių – J. Bideno komandoje ne vienas žmogus iš Baracko Obamos administracijos, žinantis mūsų regiono problematiką.
Kitas aspektas – kraujo ryšiai. Kaip pastebi Ž. Pavilionis, naujojo JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno šaknys siekia Balstogę, Lenkijoje, o įtakingo demokratų senatoriaus Richardo Durbino seneliai kilę iš Lietuvos.
„Durys yra gan plačiai atviros Vašingtone, tik reikės pro jas įeiti visais lygiais“, – tikino Ž. Pavilionis.
Pasak jo, derinamas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei kitų Baltijos šalių parlamento vadovų vizitas į Vašingtoną.
Ž. Pavilionis svarsto, kad premjerė Ingrida Šimonytė kartu su naująja viceprezidente Kamala Harris galėtų puoselėti moterų lyderystės politiką, kurią sėkmingai vystė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir tuometinė valstybės sekretorė Hillary Clinton, kurios dalis komandos yra ir J. Bideno administracijoje.
„Užsienio politikoje langai atsidaro ir užsidaro. Jeigu jais nepasinaudoji... Būtų gerai, kad mes tą langą, kuris dabar atsidaro, visapusiškai išnaudotume“, – tikino konservatorius.
Turime atsiraitoti rankoves ir kibti į darbą
Kaip pažymėjo Ž. Pavilionis, vienas svarbiausių tikslų, kurių Lietuva sieks per J. Bideno kadenciją – nuolatinis JAV karių bataliono dislokavimas mūsų šalyje.
„Įtvirtinti amerikiečių buvimą bent jau tokiu lygiu, kokį Lenkija susikūrė Trumpo kadencijos metu. Tai būtų nuostabu, mes tai tvirtiname ir visose savo pozicijose“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Visgi, anot jo, bendrumo su Amerika turėtume ieškoti ne tik gynybos politikoje.
„Mes turime visapusiškai sustiprinti tą transatlantinį ryšį. Visos ministerijos, visos institucijos, visos partijos turi atrasti savo išėjimus į Vašingtoną“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Vienas iš kelių, politiko nuomone, pagalba lietuvių bendruomenei, galbūt net grįžimas prie pilietybės išsaugojimo referendumo klausimo.
„Be to turime padaryti viską, kad visos Europos santykis su Amerika pagilėtų, taip pat ir prekybiniai ryšiai, kur mes būtume ir vieni iš didžiausių laimėtojų. <...> Energetiniai, moksliniai, akademiniai ryšiai... Mes turime daryti viską, kad transatlantinės jėgos Europoje stotų į Amerikos pusę, o ne bandytų strategiškai izoliuotis nuo Amerikos ir pagilintų santykius su Kinija, kuri yra sisteminis ir ilgalaikis mūsų, kaip demokratinių Vakarų, priešininkas.
<....> Kaip mes pasakėme Seimo rezoliucijoje, Amerika mums yra pagrindinė strateginė partnerė šioje planetoje. Mielieji, tai atsiraitokime rankoves ir visi į šitą ryšį investuokime“, – sakė Ž. Pavilionis.
Pirmiausia – žvilgsnis į vidaus iššūkius
Kaip pastebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė (VU TSPMI) Margarita Šešelgytė, Jungtinės Valstijos yra viena labiausiai koronaviruso paliestų valstybių, šalyje ir nemažas susiskaldymas, kurio viena iš išdavų – įsiveržimas į Kapitolijų.
Dėl šių priežasčių, anot politologės, pirmiausia J. Bideno ir jo komandos žvilgsnis kryps į šalies vidų, o ne į tarptautinę politiką.
„Turime suprasti, kad daug energijos bus investuota į vidaus politiką, pirmiausia, susidoroti su didžiausiu praėjusių metų iššūkiu – pandemija. <...> Mes vis dar gyvename nežinomybėje, mes vis dar neturime atsakymų, mes dar nežinome, kas įvyks po mėnesiu, dviejų. <...> Kitas iššūkis – susiskaldymas. Tai reikalaus daug pastangų, tai nėra vienos dienos darbas“, – Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje diskusijoje kalbėjo M. Šešelgytė.
Šiai minčiai pritaria ir Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos programos vadovas, daktaras Chrisas Milleris. Jo teigimu, pirmiausia J. Bideno administracija imsis kovos su virusu, jo sukeltų ekonominių padarinių suvaldymo. Vėliau, anot eksperto, prezidento politinę dienotvarkę gali koreguoti ir 2022 m. vyksiantys rinkimai į Kongresą.
„Tai reiškia, kad tiek praktiškai, tiek politiškai Bidenas pirmiausia dorosis su iššūkiais namie“, – kalbėjo Ch. Milleris.
Pasak jo, vienas iš J. Bideno užsienio politikos tikslų bus tai, kad ji tarnautų „paprastam amerikiečiui“. Ekspertas pažymėjo, kad nors aiškios vizijos kaip tai turėtų atrodyti nėra, akivaizdu, kad Jungtinių Valstijų užsienio politikoje šalies vidaus iššūkiai atliks reikšmingą vaidmenį.
Dėmesys Kinijai ir klimato kaitai
Ch. Millerio tvirtinimu, pirmuoju ir bene svarbiausiu J. Bideno užsienio politikos iššūkiu bus Kinija. Pasak jo, naujasis prezidentas neturėtų tęsti D. Trumpo pradėjo prekybos karo, tačiau tęs spaudimą šiai Rytų Azijos milžinei.
Eksperto teigimu, tai gali pasireikšti spaudimu per įvairias platformas dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, didinant amerikiečių karių skaičių Pietryčių Azijoje, taip pat stiprinant saitus su partnerėmis regione – Japonija, Pietų Korėja, Taivanu. Paramos kovoje su Kinija J. Bidenas gali ieškoti ir Senajame žemyne.
„Bideno administracija tikėsis, kad partneriai Europoje žvelgs į Kiniją kaip į JAV varžovę“, – pažymėjo Ch. Milleris.
Antrasis J. Bideno prioritetas, anot eksperto, bus klimato krizė. Naujasis JAV vadovas jau paskelbė, kad šalis grįš į Paryžiaus susitarimą, aktyviau įgyvendins jo iškeltus uždavinius namuose. Ch. Milleris tikina, kad J. Bidenas gali siekti naujų aplinkosauginių susitarimų su didžiausiomis pasaulio ekonomikomis.
Gali kilti įtampų su Lenkija
„Žiūrint į Bideno administracijos požiūrį į Europą, tai jie mano, kad Trumpas klydo pradėjęs tiek daug konfliktų su Europos partneriais“, – kalbėjo Ch. Milleris.
Ekspertas sakė, kad jam susidaro įspūdis, kad J. Bideno komandą Vokietiją ir Prancūziją mato kaip tuos pagrindinius žaidėjus, kurie leistų Jungtinėms Valstijoms atkurti gerus santykius su Europos Sąjunga.
Visgi ne į visas Bendrijos valstybes naujoji JAV administracija gali žvelgti vienodai palankiai. Ch. Milleris kelia teoriją, kad J. Bideno komanda gali priešiškai žvelgti į Lenkijos ir Vengrijos vyriausybes. Šių valstybių valdantieji kaltinami populizmu ir linkimu į radikalią dešinę politiką, o tai yra ta kryptis, iš kurios išplaukė D. Trumpas.
„Galima diskutuoti, ar sąžininga Lenkiją ir Vengriją dėtį į tą pačią pintinę ir sakyti, kad tai to paties fenomeno išdavos. Visgi reikia pažymėti, kad Bideno administracijos žmonės mato Lenkiją ir Vengriją kaip platesnio kraštutinių dešiniųjų populizmo fenomeno atstovus.
Kai ateina administracija, kuri ką tik laimėjo rinkimus prieš kraštutinių dešiniųjų pažiūrų populistą Trumpą, simpatijos tokioms valstybėms yra labai mažai“, – teigė Ch. Milleris.
Eksperto teigimu, jei J. Bideno administracija kalbės apie Vidurio ir Rytų Europos šalių tolimą nuo liberaliosios demokratijos, gali kilti naujų įtampų, kurias verta sekti.
M. Šešelgytė pažymėjo, kad J. Bideno administracija turėtų skirtis nuo D. Trumpo komandos tuo, kad bus daugiau nuosaikesnio tono, skatinamas bendradarbiavimas, didesnis įsitraukimas į tarptautines organizacijas ir susitarimus.
„Tačiau mums reikia nepuoselėti vilčių ir suvokti, kad mes nebegrįšime į Jungtines Valstijas prieš Donaldą Trumpą. Jei mes norime, kad Jungtinės Valstijos būtų aktyvios tarptautinėje arenoje, mes patys turime proaktyviai dalyvauti įvairiose srityse, kuriose tikimės Amerikos dalyvavimo“, – teigė M. Šešlgytė.
J. Bidenas prezidento rinkimuose nugalėjo iki šiol pareigas ėjusį prezidentą Donaldą Trumpą.
