Remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Baltarusijos Respublikos ekstremaliųjų situacijų ministerijos skelbiama informacija, į kaimyninės Baltarusijos atominės elektrinės pirmąjį bloką pradėtos vežti nenaudoto branduolinio kuro rinklės, kurias planuojama pradėti krauti į reaktorių.
„Tai dar viena situacija, kuriai turim būti pasiruošę, – civilinės saugos kontekste atsiranda naujas scenarijus. Labai mažai tikėtina, bet tai, kaip ir kitų įvykių – gaisrų, cheminių nelaimių, pandemijų – scenarijai, turi didelį poveikį. Atsižvelgiant į tai, svarbu dar kartą prisiminti principus, kaip turime elgtis“, – sako vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Įvykus avarijai atominėje elektrinėje, gyventojai būtų informuoti trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus ir sirenų kauksmu, o vėliau per radiją ir televiziją gautų tikslią informaciją ir patarimus, kaip elgtis. Valstybės ir savivaldybių institucijos yra parengusios planus, pagal kuriuos būtų organizuojama gyventojų apsauga, prireikus – skubus gyventojų evakavimas.
Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybės skiria ypatingą dėmesį, kad galimai avarijai būtų pasrengta.16 savivaldybių, esančių 100 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės, yra aprūpintos stabiliojo kalio jodido preparatais, o Vilniaus rajono savivaldybė šiuos preparatus jau ir išdalijusi dalies seniūnijų gyventojams.
Radiologinį pavojų yra pasirengusios fiksuoti Aplinkos apsaugos agentūros radiacinio monitoringo stotys, kurių pasienyje su Baltarusijos Respublika tinklas yra atnaujintas ir veikia 24/7 režimu. Už antžeminę ir oro žvalgybą yra atsakingi ugniagesiai gelbėtojai ir pasieniečiai.
Vidaus reikalų viceministro teigimu, tiek valstybė, tiek savivaldybės turi savo veikimo planus ir yra pasirengusios veikti pagal įvairius scenarijus, tačiau gyventojai savo ruožtu taip pat turėtų galima avarija pasidomėti – neatidėlioti ir apsilankyti ekstremaliosioms situacijoms pasirengti skirtoje svetainėje, sukurtoje remiantis geriausia tarptautine praktika – www.lt72.lt.
„Taip, kaip gauname perspėjimus dėl vėjo, gausime juos ir dėl visų kitų nelaimių. Svarbu, kad kiekvienas iš mūsų turėtume visko, ko reikia trims paroms – maisto ir vandens atsargų, jei būtų rekomenduojama likti namuose, ir suprastume, kad reikia stengtis nepasimesti ir laukti informacijos iš tarnybų. Svarbiausia – sekti oficialius informacijos šaltinius, nes kai būna tokios situacijos, pasklinda daug netikrų žinių. Su Astravo grėsme turėsime susitaikyti, kaip dabar atrodo, neapibrėžtam laikui“, – sakė VRM viceministras.
Anot viceministro, ne mažiau svarbu yra pasitikrinti, ar jūsų telefone yra nustatyta korinio transliavimo funkcija, kitaip apie nelaimę perspėjanti informacija jūsų gali nepasiekti.
Ministerija pažymi, kad yra inicijavusi klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, siekdama sukurti regioninius civilinės saugos CBRN pajėgumus, kurie būtų naudojami cheminiams, biologiniams, radiaciniams ir branduoliniams incidentams likviduoti. Šie pajėgumai taptų Europos Komisijos valdomų civilinės saugos pajėgumų (rescEU) dalimi ir būtų finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.
VRM primena, kad 2019 m. spalio 1–4 d. buvo surengusi valstybinio lygio civilinės saugos funkcines pratybas, kurių metu buvo imituotas branduolinis ar radiologinis incidentas. Pratybos sulaukė didelio užsienio žiniasklaidos dėmesio, jų metu buvo tikrinamas valstybės atsakingų institucijų (iš viso 22) ir savivaldybių (iš viso 6) pasirengimas reaguoti į galimą tokio pobūdžio nelaimę pagal Valstybinį gyventojų apsaugos planą.
Šiose pratybose dalyvavo 19 ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų, buvo pasitelkta per 300 civilinės saugos sistemos subjektų atstovų, pavojaus zonoje buvo perspėti 128 474 gyventojai, buvo parengti 6 radiologinio užterštumo žemėlapiai su rekomendacijomis gyventojams.
