Kaip naujienų portalui pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, protestą organizuojanti A. G. Astrauskaitė įvyksiantį mitingą pavadino „Protesto debatų akcija dėl vyriausybės Žmogaus teisių varžymo Lietuvoje“.
Ar iš tiesų Rotušės aikštėje vyks debatai – nežinia. Pedagogė naujienų portalui tv3.lt pateikti komentaro apie protesto eigą nesutiko.
Tačiau socialinėje erdvėje moteris skelbia, kad šeštadienį vyksiančiame proteste dalyvaus ir kalbą sakys „garsus, puikus Žmogaus teisių gynėjas“.
Ji taip pat užsiminė ir apie tęstinius protestus: „Yra žmonių, kurie dalyvaus tęstiniuose protestuose kas šeštadienį“, – savo socialinėje paskyroje rašė ji.
Policija ruošia sustiprintas pajėgas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos vadovė Julija Samorokovskaja naujienų portalą tv3.lt patikina, kad šeštadienį vyksiančio mitingo metu policija skirs pajėgas tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir saugumas.
Kiek policijos pareigūnų ruošiamasi, ji nenurodė, tačiau patikino, kad „budės sustiprintos policijos pajėgos“.
Tikėtis Seimo ar Vyriausybės aptvėrimo tvora nuo protestuojančių žmonių ji teigia, kad nereikėtų – visas dėmesys bus skirtas vietai, kurioje vyks protestas.
„Kadangi (rugsėjo 10 d. mitingo metu – aut. past.) jis bus Katedros aikštėje ir artimiausios institucijos buvo pakankamai šalia, tai todėl ir buvo priimtas toks sprendimas“, – nurodė ji.
Dar prieš savaitę, po Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuojamo mitingo, Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pasiuntė žinutę, kad „ateityje policija į visus renginius turės panašų požiūrį“, kokį ir deklaravo minėto protesto metu.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai įvertinusi pateikė išvadą apie galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateities organizuojamuose protestuose.
„Pastaruoju metu tokie renginiai Lietuvoje, be taikių dalyvių, pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, Kremliaus bei Minsko valdančiųjų režimų rėmėjus ir smurtą naudoti linkusius asmenis“, – rašoma VSD vertinime.
Savivaldybė išdavė leidimą protestui
Rugpjūčio 10 dienos protesto prie Seimo, vėliau peraugusiam į riaušes, protesto organizatorei pedagogei Astrai Astrauskaitei trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė leido rengti naują mitingą prieš valdžios ribojimus galimybių paso neturintiems gyventojams.
Naujienų portalui tv3.lt savivaldybės atstovai pranešė, kad leista surengti protestą iki 700 žmonių.
Lietuvių kalbos mokytoja dar prieš keletą dienų socialiniuose tinkluose dalinosi, kad norėtų, jog renginys renginys truktų nuo 14 val. iki 20 val., tačiau, kad nebūtų trikdomas įprastas vilniečių gyvenimas, laikas sutrumpintas iki 17 val.
Renginio tikslas – „Protesto dalyvių akcija dėl Vyriausybės Žmogaus teisų varžymo Lietuvoje“.
Mokytoja užregistruotame prašyme patikino, kad užtikrins, jog renginio metu nebūtų kurstoma nesantaika, taip pat paprašė Vilniaus miesto savivaldybės 3 biotualetų.
Kvietimas plinta socialiniuose tinkluose
Pakvietime, kuris išplatintas socialiniuose tinkluose, nurodoma, kad rugsėjo 18 dieną 14 val. minia žmonių, nepatenkintų valdančiųjų sprendimams ir nepritariančių galimybių pasui, rinksis Vilniaus rotušės aikštėje.
„Nuo Antikos laikų miestelėnai ir provincijų žmonės protestuodavo, diskutuodavo, svarbiausius VALSTYBINIUS klausimus aptardavo, veikimo strategijas, SPRENDIMUS priimdavo miestų Rotušių aikštėse!“, – rašoma paskelbtame pranešime. Remiantis kvietime pateikta informacija, tądien ne tik Lietuvoje, bet ir 40-yje valstybių vyks „tradiciniai pasipriešinimo globalistiniam, gestapiniam fašizmui mitingai, eitynės“.
„Lietuvos žmonės, jungiamės prie tradicinių, šeštadieninių pasaulio valstybių pasipriešinimų įvedamam skaitmeniniam konclageriui! Visi, visi rugsėjo 18 d. 14:00 val. renkamės į Vilniaus Rotušės aikštę ginti savo teisių ir laisvių gyventi be pažeminimų, patyčių, žmonių rūšiavimo į TINKAMUS IR NETINKAMUS“, – raginama pakvietime.
„Mes – ne daiktai, ne gyvuliai, kad žymėtų mus kodais, skanuotų kaip „Maximų“ prekes, žymėtų kaip gyvulius! Mes LAISVĘ mylintys Lietuvos sūnūs ir dukros! Kovosime iki Pergalės!“, – entuziastingai užbaigiamas kvietimas.
Šio protesto organizatorė Astra Genovaitė Astrauskaitė savo feisbuko paskyroje rašo: „Nesustojam! Išdavikai bijo tik ryžtingų žmonių!“.
Saudargas: protestuotojai ant valdžios yra pikti dėl eilės klausimų
Kiekvienas pilietis gali reikšti savo nuomonę ir protestuoti, reikšti nepritarimą valdžios sprendimams, nes Lietuva – demokratinė šalis, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas.
Tačiau jis pastebi, kaip pats įvardija, keistą pastarųjų protestų tendenciją – protestuoti prieš viską, aiškiai neįvardijant, kokiu tikslu minia susirinko.
„Galbūt rugpjūčio 10 dieną ir buvo pagrindinis motyvas skiepai, žmonių nenoras skiepytis, tačiau tuo metu Parlamente buvo svarstomi su migracija susiję klausimai.
Kai tu išeini pakalbėti su žmonėmis, užduodamas visas spektras klausimų. Vadinasi, protestuotojai yra pikti ant valdžios dėl eilės klausimų – nuo Stambulo konvencijos, partnerystės, kaukių dėvėjimų, skiepijimo politikos, užsienio, migrantų politikos – pakeliui susirinkti visi klausimai, kurie buvo svarstomi per metus valstybėje ir kurie kėlė diskusijas“, – dėsto jis.
Politiko pastebėjimu, mitingų organizatoriai protestuodami prieš valdžią visais klausimais pradeda panašėti į populistinę politinę jėgą.
Pasak jo, Lietuva yra pripratusi prie protestų, kai tam tikra visuomenės grupė, interesų grupė, pavyzdžiui, mokytojai ar medikai, kalba apie savo darbą, profesiją, apie savo darbus ir sprendimus, susijusiais su jų kasdienybe, diskusija tampa turininga: „Žmonės kalba apie tai, ką jie žino, ką išmano. Yra profsąjungos, galimos derybos, susitarimai“.
„Šiuo atveju tu diskutuoji visais valstybės suvaldymo klausimais su įvairiausio spektro žmonėmis, ką matėme rugpjūčio 10 dieną, protestui pasibaigus riaušėmis, akmenų mėtymais, kriminaliniais elementais. Tokiu atveju ta diskusija nebėra turininga.
Sakoma, kad valdžia nesikalba, neveda dialogo, bet manau, kad jis yra apsunkintas būtent dėl šių aspektų“, – teigia P. Saudargas.
Žmonės, anot P. Saudargo, yra pavargę nuo kelis metus besitęsiančios pandemijos ir tai yra viena iš suaktyvėjusių protestų rengimo priežasčių: „Tu negali būti visada pasiruošęs, bijoti kovido, dezinfekuoti rankas, nes žmonės nuo to pavargsta ir kyla įtampos visuomenėje.
<…> O prieš ką žmonės daugiau protestuos, jei ne prieš valdžią. Jie juk prieš virusą neprotestuos“, – pabrėžė jis.
Šakalienė: šie protestai yra galimybė įsivertinti, ką galėtume daryti kitaip
Kaip ir P. Saudargas, taip ir Lietuvos socialdemokratų partijos narė Dovilė Šakalienė pažymi, kad teisė į taikius susibūrimus yra „viena iš fundamentalių žmogaus teisių, ir demokratinėje visuomenėje tai viena iš svarbių visuomenės grupių tam tikrų pozicijų išraiškos formų“.
„Pabrėžiu taikių susirinkimų, nes būtent tokia yra ši laisvė, taikiai susirinkus, civilizuotai ir nelaužant įstatymų išreikšti savo nuomonę. Be abejo, tam tikri susibūrimai neturėjo nieko bendro su žmogaus teisėmis, kaip tik atvirkščiai – nuo dezinformacijos skleidimo – iki riaušių, vyko smurto protrūkiai“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja ji.
Tačiau vertindami šiandieninę situaciją, anot jos, turime įvertinti ir pasaulinį kontekstą.
„Nuo pandemijos pradžios visame pasaulyje žmonių emocinė būklė stipriai pablogėjo, įtampos, baimių, pykčio labai daug, tad nestebina, kad visame pasaulyje maždaug 10 proc. padaugėjo smurtingų protestų, nes pandeminis nuovargis ir nežinomybė užaštrina emocijas ir realios, tikros Vyriausybių daromos klaidos suvokiamos hiperbolizuotai, kyla daug agresijos.
Be abejo, turime suvokti ir tai, kad visi esame žmonės, deja, ir tam tikros klaidos yra daromos tų, kuriais norėtume pasitikėti, kurių komunikacija ir jos nuoseklumas mums visiems labai svarbi. Tad kartu šie protestai yra galimybė įsivertinti ką galėtume daryti kitaip, kaip galėtume mes visi – ir valdžia, ir visuomenė, ir žiniasklaida, ir nevyriausybininkai – susimobilizuoti įveikiant nelengvus mums tekusius iššūkius“, – priduria D. Šakalienė.
Pasak D. Šakalienės, turint omenyje, koks margas ir prieštaringas reikalavimų sąrašas – sunku įsivaizduoti kaip juos visus kartu galima būtų įgyvendinti ir vis dar turėti funkcionuojančią valstybę.
„Dalis reikalavimų, pavyzdžiui, siunčiami laiškai su siūlymais atverti sienas Rusijai ir Baltarusijai, ar paleisti Parlamentą, kurį išrinko piliečių dauguma, yra tiesiog anarchijos ar ochlokratijos apraiškos. Bet dalis išsakytos kritikos yra pagrįsta – tiesioginę įtaką mūsų gyvenimams darančių ribojimų tvarkos netikėti kaitaliojimai, sprendimų keitimai ir ne visada aiški žinutė – tikrai gali sukelti daug pasipiktinimo“, – komentuoja politikė.
