„Vakar dalis ambasados dar funkcionavo. Kai tik yra grėsmė žmonių gyvybei, evakuotis į saugesnę vietą <…> kol kas vakarų Ukrainoje.
Jeigu situacija blogės toliau, tai bus galimas grįžimas ir į Lietuvą. Reikia pasakyti, kad Lietuvos ambasada vietoje koordinuojasi savo veiksmus su kitomis Europos Sąjungos ambasadomis, kad visi panašiai elgtųsi ir kad būtų surastas teisingiausias sprendimas tarp paramos ukrainiečiams ir žmonių saugumo“, – LRT radijuje ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
Šiandien į pasitarimą renkasi Europos Vadovų Taryba (EVT) Briuselyje. Anot prezidento patarėjos, darbotvarkėje yra vienintelis punktas – situacija Ukrainoje.
„Norima apsitarti, kaip būtų galima padėti Ukrainai. Noriu pasakyti, kad ES nėra karinis blokas. Apie karinę pagalba šiame formate kalbėti nepavyks, tačiau galima padėti Ukrainai politine prasme, ją palaikant.
Lietuvos prezidentas jau yra siūlęs, kad šiuo įvykių šviesoje Ukraina būtų suteiktas kandidatės į ES statutas. Žinoma, dėl to turi sutarti visi vadovai. Taip pat kalbama ir apie finansinį paketą Ukrainai ir jau minėtos sankcijos Rusijai“, – nurodė ji.
Apžvalgininkai sako, kad Vakari yra kalti, kad leido Rusijos prezidento Vladimirui Putinui pradėti karinę invaziją į Ukrainą, nes tos sankcijos, kurios paskelbtos trečiadienį, yra nepakankamos.
„Pradėsiu nuo to, kas yra agresorius ir kas yra Vakarai. Kalta yra Rusija, kad pradėjo šį karą – turėtume nesuklysti. Ar sankcijos yra labai griežtos? Jos jau dabar yra griežtos. Ar jos galėjo sulaikyti Rusiją, konkrečiai prezidentą Putiną, kaip rodo realybė, nėra. Matyt, kad sankcijos nėra pakankamos“, – teigė ji.
Šimonytė: Lietuvoje gali būti įvesta nepaprastoji padėtis
Tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, anot premjerės, neabejotinai galima vadinti karu.
„Nepaisant to, kaip atrodo, kad ponas Putinas savo iš anksto įrašytame kreipime kalba apie kažkokią specialią operaciją Donbase, tačiau tai, kas vyksta, manau, gali būti vadinama pilno masto karine operacija“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Labas rytas“ sakė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad šioje situacijoje Vakarai ir toliau privalo išlaikyti vienybę, kokią ją laikė nuo pat pradžios, kuomet V. Putinas pradėjo kelti ultimatumus.
„Reikia tartis dėl diplomatinio spaudimo, ekonominio spaudimo Kremliaus režimui, bet taip pat ir dėl paramos Ukrainai“, – kalbėjo premjerė.
Pasiteiravus, ar jau numatė susitikimus su užsienio premjerais, ji nurodė, kad situaciją jau aptarė su kolegomis iš NATO.
„Šiandien jau esu kalbėjusi ryte ir su Latvijos, ir su Estijos premjerais, kadangi mums tai taip pat yra situacija, kurioje mes turime ir savo ruožtu kreiptis į mus ginančią organizaciją – NATO. Tiek gyvų diskusijų, tiek telefono, tiek kitomis ryšio priemonėmis sostinėse bus šiandieną.
<…> Prezidentas turbūt priims situaciją dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, – pridūrė premjerė.
Anot jos, dėl to šiandien rinksis Seimas.
Čmilytė-Nielsen: skaudu dėl ukrainečių, gėda dėl Vakarų, nemačiusių Putino ketinimų
Skaudu dėl ukrainiečių ir gėda dėl Vakarų, nemačiusių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų, šiam ketvirtadienio rytą paskelbus apie karinę operaciją Ukrainoje sako Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Skaudu, pikta ir gėda. Skaudu dėl ukrainiečių, gėda dėl Vakarų, tiek metų nemačiusių Putino imperinių ketinimų ir po Sakartvelo dalinės okupacijos leidusių toliau planuoti kaimyninių šalių okupacijas“, – feisbuke rašo V. Čmilytė-Nielsen.
Ji teigia jau kalbėjusi su koalicijos partneriais ir ketvirtadienį Seimo valdyboje aptarsianti būtinybę šaukti neeilinę Seimo sesiją kuo anksčiau. Tai, pasak jos, bus daroma „dėl sprendimų, kuo dabar galime padėti Ukrainai, dėl spaudimo Vakarams taikyti maksimaliai griežtas sankcijas, kokias galima taikyti“.
„Tikiuosi, Vakaruose nebeliko savęs gerbiančių lyderių, kurie vis dar galvotų apie galimybę „kalbėtis su Putinu“. Jis nesikalba, jis veikia, ir supras tik veiklos kalbą atgal“, – teigia Seimo pirmininkė.
Visą naujausią informaciją sekite straipsnyje: Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.