„Nepritariu naujų mokesčių įvedimui. Šalies gynyba – tai ne vieno mokesčio klausimas.Tvarus finansavimas yra svarbus. Visos partijos apsisprendžia dėl biudžeto, o vienas mokestis tai yra, tai nėra, o mes turime dešimtmečiui į priekį finansuoti savo gynybą. Vienas mokestis to nesprendžia“, – paaiškino jis.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria kiek daugiau nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, krašto apsaugos finansavimas išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Išminavimo misiją Ukrainoje palaikys „kariniai pajėgumai“
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad „kariniai pajėgumai“ palaikytų norimą steigti Europos Sąjungos (ES) išminavimo misiją Ukrainoje.
„Europos Sąjunga ruošia tokią misiją, šalys į ją jungiasi civiliniais pajėgumais. Civilinius pajėgumus palaiko ir kariniai pajėgumai, nes profesionalų išminuotojų skaičius kiekvienoje iš valstybių yra labai labai ribotas“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Blaščaku) Vilniuje sakė A. Anušauskas.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys anksčiau šią savaitę sakė, kad karių išminuotojų siuntimas į Ukrainą gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, todėl tam reikia politinio sprendimo.
Baltijos šalys ir Lenkija penktadienį paragino ES koordinuoti paramos teikimą Ukrainos išminavimo darbams ir finansuoti juos ES lėšomis.
„Kelio Rusijai atgal nėra ir negali būti“
Penktadienį krašto apsaugos ministras taip pat susitiko su su Lietuvoje viešiančiu Lenkijos krašto apsaugos ministru Mariuszu Blaszczaku. Krašto apsaugos ministrų dvišalės tarybos metu aptartas šalių progresas prioritetinėse bendradarbiavimo srityse ir praktiniai klausimai.
Ministrai, pasirašydami bendrą pareiškimą, taip pat įtvirtino įsipareigojimą toliau stiprinti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Šių dienų kontekste ir Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, mūsų šalių tarpusavio parama, bendras pasiruošimas atgrasymui ir gynybai yra ypač svarbus. Tiek Lenkija, tiek Lietuva Rusiją vertina kaip Vakarų ilgalaikę grėsmę ir sutaria, kad kelio Rusijai atgal nėra ir negali būti. Sutarėme, kad turime dirbti tiek dvišalėje, tiek NATO ir ES formatuose, kad būtų priimtas reikiamas atsakas Rusijos grėsmei atremti“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo A. Anušauskas.
Jis patvirtino, kad kartu su Lenkijos krašto apsaugos ministru mato realius kovinius pajėgumus NATO aljanso rytiniame pakraštyje, vienodai reikalaus Rusijos vadovybės atsakomybės pasualiui už invaziją į Ukrainą.
„Gynybos ministrų taryboje aptarėme tolimesnį bendradarbiavimą ir praktinius klausimus gynybos planavimo, oro gynybos, jūrinės aplinkos įsigijimo ir karinio mobilumo srityse. Sutarėme glaudžiau bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje, įsteigti tam darbo grupę“, – patvirtino ministras.
Jis kartu su Lenkijos ministru aptarė birželį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Madride, priemones stiprinti rytinio NATO pakraščio gynybą.
„Artėjančiame viršūnių susitikime Madride mes tikimės esminių sprendimų dėl NATO rytinės srities gynybos sustiprinimo. <…> Sutarėme toliau glaudžiau bendradarbiauti teikiant paramą Ukrainai ir tam išnaudoti dvišalio bendradarbiavimo susitarimą“, – nurodė A. Anušauskas.
„Apskritai žiūrint į visą saugumo situaciją, rytinis flangas sustiprėjo ir tą reikia matyti, įvertinti. Manau, kad tai bus įvertinta ir NATO planuose. Šioje vietoje jie patirs pokyčių, nes reikės įtraukti naujas narias į planavimo procesą“, – patvirtino A. Anušauskas.
M. Blaszczakas į Lietuvą atvyko kartu su Lenkijos kibernetinio saugumo pajėgų vadu brigados generolu Karoliu Molenda bei Lenkijos kariuomenės Gynybos štabo vado pavaduotoju generolu leitenantu Tadeuszu Mikuteliu.
Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių.