Pasak jo, Lietuvai, kaip ir kitoms bendrijos valstybėms, svarbu, kad ES gebėtų greitai reaguoti į krizes.
„Afganistano krizė parodė, kad ES valstybės narės turi stiprinti savo gebėjimą veikti ir reaguoti į įvairaus pobūdžio krizes. Tačiau norėdamos tai pasiekti, ES valstybės narės pirmiausia turi didinti gynybos išlaidas ir investuoti į pajėgumus“, – BNS atsiųstame komentare sakė A. Anušauskas.
Ministro teigimu, tai leis ES ne tik veikti, kai to reikės, bet ir stiprins bendrijos kaip patikimos NATO ir transatlantinės partnerės pozicijas.
„Ne mažiau svarbi ir politinė valia veikti – kaip pavyzdį būtų galima paminėti ES kovines grupes – krizių valdymo įrankį, kuris iki šiol nebuvo panaudotas. Galime diskutuoti ir apie naujus formatus ir įrankius, tokius kaip greitojo reagavimo pajėgos, tačiau pasikartosiu – be gynybos išlaidų didinimo ir investicijų į pajėgumus, bet kokie įrankiai nebus veiksmingi savaime“, – kalbėjo jis.
ES gynybos ministrai praėjusią savaitę vėl ėmėsi diskusijų dėl siūlymų steigti Europos greitojo reagavimo pajėgas. Jas paskatino įvykiai Afganistane, kurio kontrolę rugpjūčio pabaigoje perėmė Talibanas.
Diskusijos dėl bendrų ES karinių pajėgų vyksta ne vieną dešimtmetį. Idėjos rėmėjai sako, kad tai didintų Europos savarankiškumą, o tai aktualu stipriausios NATO sąjungininkės Jungtinių Valstijų dėmesio krypstant į Tolimuosius Rytus.
Tačiau kritikai, įskaitant Lietuvą, tokiose diskusijose pasisakydavo prieš ES pajėgas, argumentuodama, kad tokia struktūra galėtų dubliuoti NATO.
2007 metais ES yra įsteigusi vadinamąją kovos grupių sistemą, tačiau ji niekuomet dar nebuvo panaudota. Šiuo metu svarstomas gegužę pateiktas pasiūlymas suformuoti 5 tūkst. karių pajėgas.
