„Po poros ilgų ir sunkių metų su COVID-19 pandemija grįžome į mums įprastą gyvenimą. Daugiau nei 80 proc. paskiepytų suaugusių Lietuvos gyventojų šiandien gali kliautis bent daline vakcinų apsauga. Daugiau nei milijonas pasveiko nuo ligos. Susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 kasdien nustatoma dešimtis kartų mažiau nei metų pradžioje. Visa tai leidžia mums kiek lengviau atsikvėpti“, – sako G. Nausėda.
Bet, prezidento manymu, atsipalaiduoti negalima, nes virusas dar šalia ir jis negali vėl ir vėl smarkiai trikdyti nei gydymo, nei švietimo įstaigų darbo ar viešojo gyvenimo.
„Tikiuosi, nepamiršome pandemijos pamokų. Dabar pats laikas kritiškai įvertinti, kas mums pavyko, o ką vertėjo daryti kitaip“, – pažymi prezidentas.
G. Nausėda sako, jog turime pripažinti, kad siekdami kovoti su pandemija „ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti“.
„Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai. Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti. Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – pažymi prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai, tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais.
„Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene. Rezultatas buvo priešingas tam, kurio tikėtasi, – skiepijimosi tempu ėmėme atsilikti nuo Europos Sąjungos vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, - pastebėjo G. Nausėda.
Šalies vadovo nuomone, kai dabar grėsmė atsitraukė, padėtis sveikatos sektoriuje vis tiek išlieka sudėtinga. Prie teigiamų pokyčių G. Nausėda priskyrė vykdomą greitosios medicinos pagalbos pertvarką, įvestas gydymo įstaigų vadovų kadencijas, faktą, kad pajudėjo sveikatos tinklo pertvarkos projektai
„Žmonės nejaučia pagerėjimo. Veikiau atvirkščiai“, - teigė G. Nausėda, pridurdamas, kad skubių sprendimų reikalauja sveikatos paslaugų prieinamumas.
„Absoliučiai nenormalu, kad metai iš metų turime situaciją, kai eilės pas vaikų raidos specialistus tenka laukti po 4 mėnesius, ne ką trumpiau – apsilankymo pas vaikų psichiatrus, kardiologus, kraujagyslių chirurgus. Atmintin įstrigo prieš kelias savaites girdėtas vienos senolės pasakojimas per radiją – ji nuo ligos pradžios iki diagnozės bei paskirto gydymo eilėse praleido 8 mėnesius“, - apgailestavo G. Nausėda.
Anot prezidento, pernelyg daug mūsų žmonių, laiku negavę kokybiškos pagalbos, suserga ir miršta per anksti. Jis siūlė pereiti nuo deklaracijų prie konkrečių priemonių.
G.Nausėda paminėjo, kad visuomenė nesulaukia niekaip ankstesnės Vyriausybės pradėtos slaugos ir globos sistemos reformos tąsos, nors ši sritis ypač svarbi, jeigu norima sumažinti artimųjų naštą, kai tenka slaugyti sunkiai susirgusius šeimos narius.
„Supraskime pagaliau: tolygiai kiekvienam žmogui prieinamos kokybiškos sveikatos, švietimo, kultūros ir socialinės paslaugos – pagrindinis vaistas regionų atskirčiai mažinti, taip pat demografiniams iššūkiams spręsti. Nuo to priklauso daugelio žmonių gyvenimo gerovė“, - pastebėjo prezidentas.
Laukia Kęstučio Navicko darbo vaisių
Prezidentas savo pranešime paminėjo, kad laukia ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko darbo vaisių, nors tiesiogiai ministro pavardės ir nepaminėjo.
„Karas Ukrainoje parodė, kad žemės ūkis yra strateginė, nacionalinį saugumą užtikrinanti sritis, kuri padės mums siekti ir aplinkosaugos tikslų. Kokybiniai pokyčiai ir aiškūs žemės ūkio politikos prioritetai, dėl kurių sutarėme skirdami ministrą, tapo dar aktualesni. Deja, vis dar laukiame ministro darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas. Tuo tarpu stringantis dialogas su ūkininkais tapo nuolatinių barnių šaltiniu“, - pastebėjo prezidentas G. Nausėda.
K. Navickas neseniai atlaikė interpeliaciją Seime, bet dėl to valdantieji susipyko su opozicija. Mat opozicija paprašė pertraukos posėdyje, norėdama perkelti balsavimą iš antradienio į ketvirtadienį, bet valdantieji nutarė neeilinį posėdį surengti trečiadienį anksti ryte. Gali būti, kad taip pasielgta skaičiuojant balsus, nes tarp valdančiųjų irgi yra politikų, nepatenkintų ministro K. Navicko veikla. Šiuo metu supykusi opozicija posėdžiauja atskirai, boikotuoja komitetus ir plenarinius posėdžius, išskyrus prezidento metinį panešimą.
