„Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime sakė M. Navickienė.
„Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – teigė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.
Kompensacijos skyrimo laikotarpis pratęstas iki devynių mėnesių vietoje buvusių šešių mėnesių.
Rugsėjį bus išmokėta apie 1,3 mln. eurų kompensacijų už rugpjūtį. Iš viso apgyvendinusiems ukrainiečius jau bus sumokėta beveik 6 mln. eurų kompensacijų.
Remiantis duomenimis, kuriuos savivaldybės pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, daugiausia kompensacijų gavėjų už rugpjūtį yra Vilniaus miesto – 1856, Kauno – 430, Klaipėdos – 291, Vilniaus rajono – 172, Kauno rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėse – po 161.
Daugiausia lėšų bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – daugiau kaip 300 tūkst. eurų, Kaune – beveik 120 tūkst. eurų, Klaipėdoje – daugiau kaip 90 tūkst. eurų.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta.
Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
Kompensacijomis pasinaudoti gali gyventojai, verslas ir nevyriausybinis sektorius – religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.
