Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadas Gediminas Grina sako, kad tokie įvykiai turėtų būti vertinami itin rimtai ir ruošiamasi net ir blogiausiems scenarijams, o pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik provokacijoms, bet mūsų reakcijai į jas.
Grina: kiekvienas neatpažintas objektas danguje yra pavojus
Kalbėdamas apie pastaruosius oro erdvėje pasirodžiusių objektų incidentus ir saugumo pavojus, buvęs VSD vadas sako, kad „nereikia didelio suvokimo“ suprantant, kad esame konfrontacijos valstybė.
„Pirmas dalykas, nuo ko priklauso kontrolė, jeigu kalbame apie oro erdvę, tai yra tokia visiems puikiai žinoma institucija „Oro navigacija“. Mano supratimu, jeigu jie nežino, kas skrenda, tai pirmiausiai turi būti prielaida, kad tai priešiškas taikinys.
Jeigu „Oro navigacija“ nekontroliuoja arba nežino, kas vyksta oro erdvėje, nes nebūtinai jie gali viską žinoti, čia negalima sakyti, kad jie kažkaip atsakingi, bet iš principo, jeigu jie nežino, kad kažkas skrenda ar kas skrenda – tai jau yra taikinys“, – pastebi G. Grina.
Buvęs VSD vadas pabrėžia, kad tokiais kritiniais ir kupinais nežinomybės momentais ypatingai svarbi yra reakcija, o ne laiką užimantys aiškinimaisi, ar objektas iš tiesų kelia grėsmę.
„Mes nežinome, kas skrenda, ką jis neša ir ką jis gali susprogdinti arba nesusprogdinti. Tiesiog yra vienas pagrindinis dalykas – reakcija, o tada jau eina turėjimas su kuo reaguoti. Kol politikai aiškiai neišspręs šito klausimo, reakcijos ir turėjimo su kuo reaguoti, tai mes visą laiką gyvensime tokioje pavojaus zonoje.
Niekas nežino, kur tas skraidantis aparatas gali nukristi, ar Vilniuje, ar prie Vilniaus, ar dar kur nors. Esmė tame, kad jeigu mes savo oro erdvėje turime neatpažintą skraidantį objektą, vadinasi, klausimas, kas turi įgaliojimą ir kaip greitai jį numušti. Ne tyrinėti ar jis kelia grėsmę, ar ne, nes kai jis susprogs kokiame nors gyvenamajame name, tada jau bus per vėlu aiškintis, ar jis kelia grėsmę“, – atkreipia dėmesį jis.
Anot jo, Lietuvoje tokių incidentų metu prasideda bereikšmės diskusijos, kas tokiu atveju turėtų reaguoti, kol tuo metu Lietuvai gali grėsti realus pavojus.
„Daug diskutuoja visi, ar čia pasienis atsakingas, ar kariuomenė atsakinga, ar dar kažkas atsakingas. Čia jau jokio skirtumo, kas yra atsakingas, kas turi galimybę, tas jau muša tą neatpažįstamą objektą, nes priešingu atveju mes visą laiką esame nežinomybėje“, – nurodo G. Grina.
Reikia būti pasiruošusiems blogiausiam scenarijui
Kalbėdamas apie artėjančias pratybas „Zapad“, kurios ir taip visuomenėje sukelia daug diskusijų ir baimių, G. Grina pabrėžia, kad žvelgiant į situaciją iš žvalgybinės pusės – visada reikia tikėtis blogiausio scenarijaus.
Artėjančios pratybos „Zapad“ dažnai siejamos su didesniu provokacijų pavojumi, G. Grina taip pat neatmeta jokių provokacijų galimybių, tačiau pabrėžia, kad kaip ir anksčiau, svarbiausia ne provokacijos forma, o mūsų reakcija į ją.
Vis dėlto jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nereikia tikėtis provokacijų tik iš kaimyninių valstybių, mat pavojus gali būti ir tarp mūsų kraštiečių.
„Esmė tame, kaip mes reaguojame į į neatpažintą skraidantį objektą, o ne tai, ar jis kelia grėsmę, ar nekelia. Bet koks objektas, kuris yra neatpažintas oro erdvėje, kelia grėsmę. Tai pirmiausia reikia įsisavinti politikams.
Jeigu kažkas skrenda, tai nebūtinai priešininkai, gali ir pas mus kažkoks nusikaltėlis sugalvoti pakelti droną su sprogmenimis ir kur nors susprogdinti, čia net nereikia mąstyti apie priešiškas valstybes“, – sako jis, atkreipdamas dėmesį į grėsmes, kylančias ir iš vidaus.
Didžiausias pavojus – infrastruktūrai ir kibernetinei erdvei
Paklaustas, koks šiuo metu yra didžiausias pavojus Lietuvai, ekspertas įvardija infrastruktūrinę ir kibernetinę grėsmę.
„Visi dabar puikiai matome, kaip yra kariaujama. Mane labiau domina tokie infrastruktūriniai dalykai, nes ten priešininkas gali daug ką padaryti – su tais pačiais dronais pataikyti į kokią nors esminę elektros pastotę ir tada „Ignitis“ suks galvą, kaip užtikrinti elektros tiekimą. Tai čia yra pirmas dalykas.
Antras dalykas – kibernetinė sauga. Irgi puikiai matome, ką gali padaryti šioje srityje priešininkai“, – teigia Grina.
Anot jo, tai yra esminės dvi priemonės ir silpnos vietos, ko gali imtis priešininkas prieš Lietuvą.
Be to, jis įvardija ir dar vieną „nekaltą kovos priemonę“ – nelegalius migrantus, o šie, kaip ir apskritai visa nekontroliuojama migracija, kelia dideles problemas – nuo kriminalinių iki kultūrinių.
„Čia galbūt galima ir padėkoti priešiškų valstybių vadovams, kurie sugalvojo tokį planą, nes nekontroliuojama migracija mums automatiškai kelia dideles problemas, pradedant kriminalinėmis ir baigiant kitokiomis, kultūrinėmis“, – pabrėžia buvęs VSD vadas.
Apie gynybą kalbama daug – bet yra ir kitų silpnų pusių
Nors nuo karo Ukrainoje pradžios apie gynybos stiprinimą užsimenama vis daugiau, vis dėlto, G. Grina atkreipia dėmesį, kad ne viską reikia „suversti“ gynybai.
„Aš suprantu, kad jeigu nori būti stiprus, tai turi pirmiausia stiprinti kariuomenę, nes jeigu valstybė neturi rimtesnės kariuomenės, tai niekas su ja nesiskaito. Tai yra tokia ciniška realybė.
Kai kartais diskutuojama, ar reikia skirti pinigų gynybai, tai man tiesiog nuostabą kelia tokios diskusijos. Jų reikia skirti maksimaliai, kiek įmanoma“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto, jo teigimu, yra ir kitų problemų, nesusijusių su gynyba, kurios taip pat niekur neprapuola. Kaip šiuo atveju yra ir su bandymais provokuoti mūsų valstybę, stebėti pasiruošimą bei kitaip testuoti, pažeidžiant oro erdvę ir keliant paniką visuomenėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Deportuokit rusofašistus ir baltarusofašistus kartu su bolt wolt alkaida užsieniečiais
