Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad jų kandidatai Vilniuje ir Elektrėnuose pateks į antrąjį mero rinkimų turą ir turi realius šansus laimėti, o kitur viliasi turėti tarybose frakcijas.

„Neslepiame, kad ir Vilniuje norime patekti į antrą turą ir laimėti, – žurnalistams ketvirtadienį sakė iš anksto savivaldos rinkimuose balsavusi politikė. – Ir Elektrėnuose Silva Lengvinienė, mūsų kandidatė, praėjusiuose rinkimuose tik 14 balsų buvo pritrūkusi, dabar bendruomenės labai aktyviai palaiko“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

STT akiratyje – Neringos savivaldybės tarybos narių išlaidos transportui ir įrangos nuomai

Į merus – su teistumo dėme: nuo reketo ir kyšių iki rinkėjų pirkimo

STT atsisakė pradėti tyrimą dėl Majausko gautos verslininkų paramos

„O apskritai Laisvės partijai tai yra pirmieji savivaldos rinkimai, ir mes norime ten, kur dalyvaujame, turėti frakcijas: Vilniuje ir Elektrėnuose – ambicingiau, bet norime turėti frakcijas, opoziciją. Kaune irgi alternatyvą parodėme, manau, gana ryškią“, – sakė A. Armonaitė.

Antrą kadenciją mero poste baigiančio Remigijaus Šimašiaus manymu, Laisvės partijos kandidatas Tomas Vytautas Raskevičius turi realius šansus būti antrajame sostinės rinkimų ture.

„Tikrai akivaizdu, kad antras turas bus, ir aš manau, kad Tomas Vytautas Raskevičius turi labai realius šansus jame būti. (...) Labai didelė dalis nuo kitų pasirinkimų perėjo prie Tomo Vytauto“, – Lukiškių aikštėje kalbėjo R. Šimašius.

R. Šimašius sakė norintis, kad Vilnius keistųsi, o tam, pasak jo, reikia geros miesto politikos.

Vilniuje partija į merus kelia Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus kandidatūrą, Elektrėnuose – taip pat parlamentarę S. Lengvinienę, Kaune – prodiuserį Mantą Bertulį.

Balsuojama iš anksto

Per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose jau pareiškė 78 tūkst. 440 arba 3,29 proc. rinkėjų.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį skelbia, kad 72 tūkst. 916 rinkėjų balsavo savivaldybių pastatuose ar įrengtose balsavimo vietose iš anksto, o 5 tūkst. 524 – specialiuosiuose paštuose. Aktyviausi buvo Neringos savivaldybės rinkėjai – 18,47 proc., per 7 proc. rinkėjų balsavo Lazdijų, Ignalinos, Birštono ir Varėnos rajonuose. Mažiausiai aktyvus išankstiniame balsavime buvo Kauno rajonas – čia savo valią pareiškė 1,33 proc. rinkėjų.

Prieš ketverius metus vykusiuose savivaldos rinkimuose rinkėjų aktyvumas per išankstinį balsavimą buvo labai panašus – 2019 metais per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškę 3,2 proc. rinkėjų.

Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus ir savivaldybių tarybas prasidėjo antradienį, o ketvirtadienis yra paskutinė diena balsuoti rinkėjams, kurie sekmadienį negalės atvykti į savo savivaldybės apylinkę. Balsuoti iš anksto rinkėjai gali bet kurioje šalies savivaldybėje, nepaisant to, kurios savivaldybės valdžią renka.

Didžiuosiuose miestuose įrengta papildomų balsavimo vietų: Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre, A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų bei miesto centre esančioje Lukiškių aikštėje; Kaune – Dariaus ir Girėno stadiono pastate. Taip pat ketvirtadienį tęsiamas balsavimas specialiuosiuose paštuose – ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose.

Kovo 3–4 dienomis rinkimų komisijų nariai organizuos balsavimą rinkėjų namuose. Tokiu būdu balsuoti gali neįgalieji, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės. Kaip ir anksčiau, taip ir per šiuos rinkimus, balsuoti namuose galės rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.

Rinkimų dieną – kovo 5-ąją – balsuoti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje jau nebebus galimybės, rinkėjai turės atvykti į tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę gyvenamąją vietą, rinkimų apylinkes 7–20 valandomis. Iš viso šiuose rinkimuose balsavimo teisę turi 2 mln. 385 tūkst. 262 rinkėjai.

Šiemet renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.  VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.