„Niekas niekur neišeina. (...) Niekas tų planų, nors jau buvo su Kinija situacija pablogėjusi, tų savo planų, kurie buvo suplanuoti, sutartys parengtos su naujais investuotojais, jų kol kas niekas nepakeitė“, – ketvirtadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje pareiškė ministrė.
Tačiau A. Armonaitė pabrėžė, kad kalbos apie investuotojų išėjimus kenkia įmonėms susirasti darbuotojų.
„Kiek diskutuojame su pačiomis įmonėmis, realiai mūsų politikų kalbos, nesutarimai žiniasklaidoje, gasdinimai kenkia toms įmonėms. Ilgainiui sunku tampa, pavyzdžiui, rast darbuotojų, jeigu jos turi atsimušinėti, kad niekur iš Lietuvos neišeina“, – sakė A. Armonaitė.
Viceministras Vincas Jurgutis savo ruožtu pridūrė, kad pats verslas ragina neskubėti „komentuoti išėjimų“.
„Yra Vokietijos kapitalo verslų, kurie investuoja Lietuvoje, atidaro gamyklas ir planuoja etatinę plėtrą toliau. Ką jie vardina, jų pagrindinis iššūkis, yra būtent ne prekių išvežimas, o talentais užpildymas planuojamus plėtros etapus ir darbuotojais“, – teigė V. Jurgutis.
Ministrės teigimu, pernai Lietuva investicijų sulaukė už beveik 1 mlrd eurų, pusė iš kurių buvo tiesioginės užsienio investicijos.
A. Armonaitė pranešė praėjusių metų pabaigoje pasirašiusi 22 naujas investicines sutartis.
„Dabar imamasi jų įgyvendimimo. Dar bus ir daugiau tų sutarčių“, – teigė ji.
Užsienio žiniasklaida praėjusį gruodį skelbė, jog Kinija spaudžia Vakarų Europos šalių gamintojus nebenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų.
