Juos rado muzikologė Živilė Tamaševičienė, norėjusi iš rankraščių leidybai parengti žinomuosius kompozitoriaus motetus, skirtus Didžiosios savaitės liturgijai, mat išleistuose prieš tris dešimtmečius būta netikslumų, juos norėta pataisyti, teigiama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pranešime.
Muziejuje tikrindama J. Naujalio fondo dokumentus, muzikologė aptiko sąsiuvinį su kompozitoriaus rankraščiais ir nežinomais jo motetais.
„Užplūdo daug emocijų – ir džiaugsmo, ir abejonių – buvo sunku patikėti, kad tai gali būti Naujalio rankraščiai“, – sakė Ž. Tamaševičienė.
Anot jos, dauguma kūrinių nebuvo paminėti anksčiau muzikos istorikų sudarytuose J. Naujalio kūrinių sąrašuose.
„Nors į šių giesmių sukūrimo kontekstą galima dar gilintis, abejonių dėl J. Naujalio autorystės nekyla“, – tvirtino muzikologė.
Anot pranešimo, tai – vienas reikšmingiausių pastarojo meto atradimų lietuvių muzikos istorijoje.
„Jis atskleidžia J. Naujalio darbą Žemaičių kunigų seminarijoje, į kurią dirbti jis buvo pakviestas 1894 metais, grįžęs iš pusmetį trukusios stažuotės Rėgensburgo bažnytinės muzikos institute. Pradžioje dėstė bažnytinį giedojimą, vadovavo chorui, vėliau teorines disciplinas perleido kitiems, tačiau beveik tris dešimtmečius vadovavo seminaristų chorui. Kadangi choras kiekvieną sekmadienį ir per šventes giedodavo Kauno katedroje, dažnai prisijungdamas prie šios šventovės choro (jam irgi vadovavo J. Naujalis), jam reikėjo nuolatinio liturginio repertuaro. Taip ir buvo sukurta keliolika motetų pagal sekmadienių procesijų responsorijų tekstus, giesmių Didžiajai savaitei, Velykoms, kitoms svarbioms Bažnyčios šventėms“, – teigiama pranešime.
Nors daugumos motetų sukūrimo datos nenurodytos, manoma, kad jie sukurti XX amžiaus antrajame dešimtmetyje.
Atrastieji J. Naujalio motetai skirti seminaristams – jie sukurti trijų arba keturių balsų vyrų chorui. Tai lotyniškos kompozicijos, daugiausia homofoninės faktūros.
Naujai parengtame natų leidinyje „Juozas Naujalis. Motetta“ spausdinamos 57 kompozitoriaus lotyniškos giesmės mišriam ir vyrų (3 ar 4 balsų) chorui.
J. Naujalis (1869–1934) – lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, vienas iš profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų. Jis sukūrė apie 150 bažnytinės muzikos kūrinių, tarp jų – choro dainų, daugelis jų – „Lietuva brangi“, „Raseiniečių daina“, „Pavasaris“, „Vasaros naktys“, „Jaunimo giesmė“ – sukurtos pagal Maironio žodžius. Taip pat yra sukūręs simfoninę poemą „Ruduo“, pjesę „Svajonė“ styginių kvartetui, instrumentinių pjesių, kt.
