Apie tai laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjęs apžvalgininkas Kęstutis Girnius įvertino Joe Bideno galimybes siekti antros kadencijos prezidento poste.
„Kiek aš suprantu, Bidenas nori siekti dar vienos kadencijos. Jis su savo artimaisiais yra kalbėjęs, kad tam dar yra pajėgus ir, jei nieko neatsitiks, jis kandidatuos.
Bet aš manau, kad yra pakankamai demokratų, kurie mato, kad jis silpnėja, kad jo protiniai sugebėjimai yra sumenkę. Jis daug klaidų padaro.
Jis visai neseniai pasakė, kad „mes keliais balsais per kongresą priėmėme įstatymą, kad sumažintume studentų skolas“, tačiau joks įstatymas nebuvo priimtas, nebuvo diskusijos per kongresą, čia buvo prezidento įsakas. Dar buvo vienas atvejis, kai sakė „Aš kalbėjau su insulino išradėju ir jis pasakė, kad nenori patentuoti nieko, kad insulinas būtų veltui“. Paaiškėjo, kad insulino išradėjas mirė dveji metai prieš, kai Bidenas gimė. Ir tokių klaidų vis daugėja“, – kalbėjo K. Girnius.
Naujausi duomenys rodo, kad 48 balsai Senate – demokratų, 49 – respublikonų, dar liko 3 valstijos ir intriga išlieka. Atstovų rūmus, veikiausiai, kontroliuos respublikonai. Ką tai keičia? K. Girnius sako, kad respublikonai Atstovų rūmuose turės nemažą įtaką sprendimams.
„Vis dėlto, Atstovų rūmai nustato biudžetą, tai jie gali faktiškai uždrausti užtikrinti, kad prezidento Joe Bideno teisėkūros darbotvarkė sustotų. Bidenas galės kažką siūlyti, o jie galės vetuoti. Pavyzdžiui, jei J. Bidenas norėtų įvesti mokesčių reformas, ar norėtų ką nors keisti sveikatos sistemoje, respublikonai turės pakankamai balstų, kad pakeitimams nepritartų.
Aš manau, kad šie dveji metai iki prezidento rinkimų, bus panašūs, kaip ir buvo 2019 ir 2020 metai, kur svarbiausi sprendimai bus priimami valstijose ir teismuose“, – dėstė K. Girnius.
Valdantieji tradiciškai pralaimi vidurio kadencijos rinkimuose ir šis demokratų pralaimėjimas yra vienas mažiausių pralaimėjimų pastaruoju metu. K. Girnius teigia, kad šiuose rinkimuose respublikonų ir demokratų pagrindinės temos išsiskyrė:
„Respublikonų buvo infliacija, ūkio problemos, nusikalstamumo didėjimas ir tai, kad pietinė siena yra atvira, per kurią atvyksta keli milijonai migrantų. Demokratai norėjo pabrėžti teisę į abortus, ir taip pat jie aiškino, kad yra pavojus demokratijai, jei nebus sustabdyti respulikonai, neva Amerikai gali būti negerai. Faktiškai, nė viena pusė nelaimėjo. Respublikonams šiek tiek pasisekė pabrėžti ekonominį momentą, tačiau svarbiausias dalykas buvo tas, kad jų kandidatai buvo labai silpni.“
Rezultatas pagal partijas yra viena, tačiau nerimą daug kam kelia ne vienos ar kitos partijos pergalė, bet vis labiau augantis susipriešinimas, o šie rinkimai tai atspindi.
Paklausius buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų atrodo, kad jie laikosi pozicijos „arba mes laimėsim, o jei nelaimėsim, reiškia rinkimai suklastoti“ ir didelė visuomenės dalis tuo tiki. Kodėl kraštutinės pozicijos JAV vis labiau įsigali? Laidoje kalbėjęs ambasadorius specialiems pavedimams Linas Linkevičius sako, kad tai paaiškinti galima tuo, kad radikalai diktuoja madas.
„Tik dar pridurčiau, kad D. Trumpas mano, kad labai silpni kandidatai, nes anksčiau, kai kalbėjo, sakė, kad pergalė bus ir mes laimėsime, ir kad tai bus jo pergalė. Jis kitą savaitę grąsino daryti galingą pranešimą ir visi įsivaizdavo, kad jis paskelbs apie savo kandidatavimą (į prezidentus, – red. past.), bet po to, kas įvyko, ką labai sunku pavadinti pergale, kyla klausimų, ar jis tai paskelbs, o paskui dar ir partijos viduj atsiras visokios trinties.
Kai ateina politikai su keršto jausmu ir tie virš 100 respublikonų, kurie nepritaria rinkimams, nes mano, kad jie suklastoti, tai aš manau tikrai, kad J. Bidenui dabar nebus lengvo gyvenimo, net jei bus ir nedidelė respublikonų persvara Atstovų rūmuose, nes jie ne tik biudžetą svarsto, bet ir darbotvarkę, tad visiems komitetams vadovauja“, – pažymėjo L. Linkevičius.
