Pasak visuomenininkės, aplinkosaugininkės Joanos Staniulionytės, Romain Gary skvero medžių kirtimas nėra pirmas atvejis, kuomet buvo svarstomi medžių kirtimai, nors nebuvo atlikta arboristinė ekspertizė.
„Trakuose 2021 m. vyko grandiozinis projektas, kur buvo numatyta iškirsti net 500 medžių. Kilo didelis skandalas, tuo atveju irgi nebuvo atlikta želdinių būklės ekspertizė, po to sekė teismų procesai. Dvi teisėjų kolegijos (abi po tris teisėjus), tiek pirmosios, tiek galutinės instancijos teismas pilna apimtimi konstatavo pažeidimus. Įžiūrėjo būklės ekspertizės nebuvimą, projekto nesuderinimą su kultūros apsaugos departamentu ir su trakų istoriniu-nacionaliniu parku“, – sakė visuomenininkė.
Aplinkosaugininkės teigimu, projektuose taip pat neretai manipuliuojama sąvokomis, siekiant išvengti ekspertizės atlikimo.
„Pavyzdžiui, Lentvaryje kertant medžius atliekama želdinių inventorizacija, kas yra skirtingas procesas nuo ekspertizės. Bet projekte ji pateikiama tarsi ekspertizė. Tai yra grubūs pažeidimai“, – teigė visuomenininkė.
Ne visuomenė turi atlikti kontrolės funkciją
Visuomenininkės teigimu, dažnai priežiūros funkcija perduodama visuomenei, nors už tai turėtų būti atsakingos institucijos. Pasak jos, gyventojams nėra įmanoma įsigilinti į visus šiuo metu vykdomus vystymo projektus.
„Visuomenės dalis, kuri yra užsiėmusi savo darbais, gyvenimais, rūpesčiais nespėja susekti tiek informacijos, kiek pavyzdžiui yra savivaldybės puslapyje. Susekti gali tik žmogus, kuris yra pasišventęs ir kiekvieną dieną tikrina, seka projektus, turi tam laiko, noro ir galimybių. Ten reikia išsinagrinėti didelius kiekius dokumentacijos, į ją įsigilinti ir suprasti. Išsinagrinėti didelį kiekį įstatymų, kurie reguliuoja visą projektų derinimą. Visuomenė tikrai negali tam skirti tiek laiko. Į patį projekto viešinimo susirinkimą taip pat metus visus darbus reikia atvykti, nes jie neretai dar darbo valandų metu būna“, – sakė visuomenininkė.
Net ir aptikus pažeidimą, ne visuomet galima tikėtis institucijų pagalbos. Dažnai siūloma kreiptis į teismą, nors daugelis gyventojų neturi tam lėšų.
„Net jeigu kreipiesi į institucijas, mėnesį lauki ir gauni atsakymą – neretai viskas baigiasi biurokratišku atsirašinėjimu. Aišku, galima rašyti Seimo kontrolieriui, Vyriausybės kontrolieriui, bet jų pastabos taip pat yra rekomendacinio pobūdžio, neprivalomos. Tuomet atsakymas būna toks – jeigu jums nepatinka kas parašyta, kreipkitės į teismą. Vėlgi, visuomenė neprivalo bylinėtis teismuose. Sistema turi veikti taip, kad gyventojas atėjęs į projektą pristatymą, neturėtų sukti galvos, projektas teisėtas, ar ne“, – paaiškino visuomenininkė.
Būtinos želdynų įstatymo pataisos
Pasak pašnekovės, daugelį šių problemų įmanoma užkardyti pakeitus želdynų įstatymą – įstatyme nurodant minimalius reikalavimus, aplinkos kokybės kriterijus.
„Įstatymuose ir teisės aktuose trūksta esminių reglamentų – baziniai projektavimo ir aplinkosaugos dalykai turėtų būti prižiūrimi, kad nereikėtų gaudyti manipuliavimo atvejų. Įstatymuose turi būti detaliai reglamentuojami aplinkos kokybės kriterijai. Sistema turi veikti nuo pradžios iki pabaigos – kad nereikėtų gaudyti, lakstyti paskui kiekvieną medį“, – teigė visuomenininkė.
Keletą želdynų įstatymo pakeitimo yra numačiusi ir aplinkosaugos ministerija. Vienas iš jų – didinamas atkuriamosios vertės kompensacijos dydis už šalinamus želdinius. Vis dėl to, pasak visuomenininkės, šis pokytis – nereikšmingas.
„Visų pirma, nustatyta vertė beveik nieko neatkuria. Kai nukerta medį – kas iš to, kad kažkokia suma sumokama į biudžetą. To medžio tai neatkuria ir žalos nekompensuoja. Brandaus medžio vietoje vietoje vieno šimtamečio ąžuolo negalime atsodinti trijų tūkstančių sodinukų. Nėra ten nei augiavietės, nei apskritai vietos augimui. Atkreipkime dėmesį – sostinėje pilna sodinukų, kurie yra rudi, neprižiūrimi – nelaistomi, neturi augaviečių. Reikia keisti STR, nes į tuos 50 cm ruoželius pasodinti medeliai niekada neprigis“, – komentavo visuomenininkė.
Taip pat, galiojant dabartiniams įstatymams, išlieka savivaldybių savivaliavimo problema.
„Aplinkos kokybės baziniai dalykai turi būti įstatyme, neturi būti paliekami savivaldybių valiai. Visose savivaldybėse gyvena panašūs žmonės ir mums visiems yra reikalinga kokybiška aplinka. Nuo jos priklauso mūsų fizinė, psichinė sveikata. Minimalūs kriterijai turi būti nustatyti visoms savivaldybėms, o toliau savivaldybės gali spręsti pačios. Ir mes matome, jog ne visos savivaldybės sugeba užtikrinti aplinkos kokybę. Negalime palikti savivaldos visiškai nekontroliuojamos“, – teigė pašnekovė.
Praėjusiais mėnesiais aplinkos ministerija perpus sumažino atskirųjų želdynų plotus – parkų ir skverų minimalų plotą, tenkantį vienam gyventojai. Vėliau generalinė prokuratūra dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašyto įsakymo pradėjo tyrimą.
„Normos buvo mažos, dabar bus dar mažesnės. Mieste labai didelėmis apimtimis prarandame žaliąjį rūbą, kuris yra labai svarbus tiek mums, tiek vabzdžiams, paukščiams, biologinei įvairovei. Būtina esmingai keisti želdynų įstatymą, jame yra didžiuliai trūkumai. Prieš mus yra 2030 m. ES tikslai, po to 2050 m. ES tikslai. Turime skubiai imtis esminių sprendimų, kurių šiai dienai neturime“, – pabrėžė visuomenininkė.
Baudos privalo būti nustatytos įstatyme
Daug visuomenės dėmesio sulaukė Vilniaus centre nukirsto šimtamečio ąžuolo istorija. Tuo metu, Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, jog bendrovei gali tekti sumokėti ir 140 tūkst. eurų baudą. Tačiau, aplinkos ministerija bendrovei „Rinktinės NT“ galiausiai skyrė vos 2889 eurų baudą už gamtai padarytą žalą ir iki 900 eurų baudą už želdinių naikinimą. Pasak visuomenininkės, tai taip pat yra netinkamų įstatymų pasekmė.
„Maksimalių baudų vertės turi būti želdynų įstatyme. Bet jos turi būti didelės – ne keletas šimtų eurų už medį. Jos turi būti tokios, kad NT vystytojui neapsimokėtų įsitraukti į projekto vystymo kaštus. Jie masto taip – toje vietoje kur nukirsiu kelis medžius, aš statysiu kur kvadratinio metro kaina atpirks vieno to buto kambarys. Atkuriamosios vertės yra tokios mažos, kad NT vystytojams apsimoka nukirsti medžius ir susimokėti baudas“, – konstatavo pašnekovė.
