Pirmadienį pareigūnai apsilankė privačiame sklype ir nustatė, kad remontuojant pastatą pajūryje galėjo būti sulyginta kopos paviršinė dalis, pakeičiant reljefą su buvusia natūralia žoline augmenija ir nustumiant apie dešimt metrų ilgio ir keturių su puse metro pločio juostą. Taip pažeistas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
„Svarbu tai, kad pajūrio juosta yra saugoma teritorija ir tai reglamentuojama atskiru pajūrio juostos įstatymu. Šios apsaugos tikslas užtikrinti pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės bei visuomenės reikmėms. Už darbus sklype atsakingi verslininkai pripažino, kad jie pakeitė vietovės kopagūbrio reljefą“, – pranešime spaudai sakė Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Algimantas Skersis.
Pareigūnai šiuo metu tęsia tyrimą dėl aplinkosauginių pažeidimų. Taip pat bus skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir taikoma administracinė nuobauda, o atsakingi asmenys turės atkurti kopos pirminę būklę.
Aplinkosaugininkai pabrėžė, kad pajūrio juostoje draudžiama niokoti gamtos ir kultūros objektus, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją.
Pirmadienį Palangos meras Šarūnas Vaitkus feisbuke paskelbė, kad minėtame sklype vykstančios statybos gali būti nelegalios. Savivaldybė minimo detalaus plano nepatvirtino, tai padarė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Š. Vaitkaus teigimu, sklype Kunigiškių paplūdimyje, pajūrio juostoje, 1968 metais atsiradęs statinys įvardijamas kaip radiotechninis postas, iš jo buvo stebimi laivai, jūros pakrantė, orlaiviai.
Pasak savivaldybės vadovo, pastatas priklausė valstybės institucijoms, o prieš daugiau nei dešimtmetį jį iš valstybės įsigijo moteris iš Pasvalio, siekusi savivaldybėje detaliuoju planu pakeisti žemės paskirtį į rekreacinę, o pastatus rekonstruoti juos pritaikant poilsio ir aptarnavimo paskirčiai.
Kaip BNS informavo Turto bankas, radiotechninio posto pastatas Užkanavės gatvėje 31, Palangoje, į Privatizavimo objektų sąrašą įtrauktas 2010 metų vasarą Vyriausybės nutarimu.
Tų pačių metų rugsėjo 1 dieną Vidaus reikalų ministerija pastatą perdavė Valstybės turto fondui. Tą patį mėnesį Privatizavimo komisija pritarė šio objekto privatizavimo projektui.
Anot Turto banko, pastatas parduotas fiziniam asmeniui 2011 metų rugsėjį už 117,7 tūkst. eurų. Privatizavimo sąlygose numatyta, kad objektą įsigijęs asmuo žemės sklypą turės išsinuomoti. Nuomos sutartis pasirašyta tų pačių metų lapkritį, ją sudarė Nacionalinė žemės tarnyba.
Skundą dėl remontuojamo objekto pajūryje nagrinėja ir VTPSI.
Palangos merui keliant klausimus dėl šios institucijos sprendimo patvirtinti detalųjį planą, sudarantį galimybes keisti žemės paskirtį į poilsio paskirties ir aptarnavimo bei taip atveriantį kelią naujoms statyboms, VTPSI pirmadienį pranešė detalųjį sklypo planą suderinusi savivaldybei delsiant tai padaryti, kaip numatė įstatymai.
Inspekcijos teigimu, nuo detaliojo plano patvirtinimo praėjo aštuoneri metai, todėl „nėra suprantama, kodėl šio plano patvirtinimo klausimus savivaldybė kelia tik dabar“.
Anot inspekcijos, pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą VTPSI buvo nustatyta pareiga tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus tais atvejais, kai savivaldybės administracijos, suderinusios teritorijų planavimo dokumentus, nustatytais terminais jų nepatvirtindavo arba nepriimdavo motyvuoto sprendimo atsisakyti juos tvirtinti. Taip buvo ir šiuo atveju.
Po Palangos mero pranešimo pirmadienį Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
