Kaip parodė LRT skelbta apklausa, keturi iš dešimties 15–74 metų Lietuvos gyventojų mano, kad Seimas turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją, o trys iš dešimties šalies gyventojų su tuo nesutinka.
Beveik trys iš dešimties apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Stambulo konvencijos ratifikavimui dažniau pritaria 15–29 metų jaunimas (52 proc. pasisako už, 20 proc. prieštarauja) bei 30–49 metų žmonės (43 proc. mano, kad reikia, 34 proc. – kad nereikia).
Su tuo, kad Seimas turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją, dažniau sutinka miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, gyventojai su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (47 proc.), specialistai ir tarnautojai (50 proc.) bei besimokantis jaunimas (47 proc.), dešiniųjų politinių pažiūrų respondentai (47 proc.).
LRT užsakymu gegužės 16–25 dienomis atliktos apklausą metu apklausti 1027 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.
ELTA primena, kad Konstitucinis Teismas (KT) kovą nutarė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.
Į KT su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais, rugsėjį, kreipėsi Seimas.
KT, vertindamas Stambulo konvencijos nuostatas, pabrėžė, kad dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, asmeniui priskiriamų stereotipinių tam tikrai lyčiai visuomenės dalies nuomone būdingų vaidmenų, elgsenos, veiklos, bruožų, lytinės tapatybės.
Teismas byloje dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai nurodė, kad minimu dokumentu nėra siekiama keisti konstitucinės šeimos sampratos.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 m. Lietuvą šį dokumentą pasirašė 2013 m. birželį, tačiau iki šiol Seimas konvencijos nėra ratifikavęs.