„Mes turime pas save, sakyčiau, tam tikros rūšies gynybos pramonę. Taip, tai dažniausiai technologinė gynybos pramonė, bet esame parengę įstatymo gaires, koncepciją dėl gynybos pramonės ateities“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.
„Manau, kad kai baigsime visus derinimus, atsiras ir teisiniai pagrindai vystytis gynybos pramonei“, – pridūrė jis.
Ministras nedetalizavo, kada įstatymo projektas galėtų būti parengtas.
Kalbėdamas apie bendrus tarptautinius karinės technikos įsigijimus, A. Anušauskas teigė, kad Lietuva „yra pasirašiusi bendrą susitarimą dėl amunicijos įsigijimų Ukrainai ir, tiesą sakant, užsakymų sau“.
Europos Sąjungos narės praėjusią savaitę patvirtino planą, pagal kurį per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai bus išsiųsta 1 mln. artilerijos sviedinių.
Įvairiais vertinimais, Ukrainos pajėgos kasdien paleidžia 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių – maždaug trečdalį to, kiek sunaudoja Rusija.
Savo ruožtu kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys anksčiau trečiadienį pareiškė, kad visoms NATO šalims remiant nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą ir siekiant atstatyti pajėgumus, situacija dėl reikiamos ginkluotės įsigijimo yra labai sudėtinga.
Anot jo, didesnė problema yra ne lėšų stygius, bet didžiulė paklausa.
V. Rupšys paragino politikus dėl to „daryti tikrai išskirtinius pirkimus arba procesus, kurie tikrai paspartintų“ procesus.
Krašto apsaugos ministras teigė, kad Lietuva pirkimus „kaip įmanoma“ spartina.
„Bet reikia suprasti, kad dabar spartina visos šalys. Taip, yra tam tikros eilės, bet svarbiausia, kad sutartys būtų sudaromos laiku ir įgyvendinamos“, – sakė A. Anušauskas.
„Jeigu kalbame apie įsigijimus, kalbėkime ir apie Lietuvos kariuomenės ateitį, kalbėkime ir apie diviziją, kuriuos planą padarėme su kariuomene, kalbėkime ir apie tai divizijai reikalingus įsigijimus“, – pridūrė jis.
