„Paklauskim savęs, ar nuo to laiko (karo pradžios – BNS) kas nors pasikeitė. (...) Taip, Rusijos kariuomenė iš Baltarusijos didžiąja dalimi yra išvesta, bet teritorija tebenaudojama smūgiams prieš Ukrainą – per Baltarusijos teritoriją oro pajėgos tą daro“, – LRT penktadienį teigė politikas.
Jis taip pat sakė, kad pastaruoju metu matoma ir didesni neteisėtų migrantų srautai.
„Pagrindai tęsti kol kas yra, nors situacija yra geresnė nei vasario 24 dieną“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. Turėtų galioti iki balandžio 20-osios imtinai.
Dėl nepaprastosios padėties Seime sustojo Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių metų rinkimų. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.
Parlamentas spalį pataisoms pritarė po svarstymo, tačiau šiuo metu negali balsuoti dėl priėmimo. Dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Savo ruožtu Seimo opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis teigė, kad nepaprastoji padėti galėtų būti pratęsta, bet jos sąlygos turi būti peržiūrėtos.
„Reikia sutikti, kad tai nėra tipinis šalies statusas (...). Turime būti labai sąmoningi, atsargūs ir informatyvūs, – kalbėjo parlamentaras. – Turime labai subalansuotas priemones taikyti ir informuoti visuomenę.“
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, šiuo metu pasirinkta „labai elegantiška nepaprastosios padėties formulė“.
„Manau, kad formulė buvo pasirinkta elegantiškai, bet visiškai teisingai – manau, kad reikės, kai ją pratęsime, kai kurių punktų galbūt atsisakyti. Šitoje vietoje to tikrai neatmetu“, – sakė jis.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje nepaprastoji padėtis buvo įvesta lapkričio viduryje, pasienio ruože su Baltarusija, dėl neteisėtų migrantų antplūdžio.
