Pasak jo, Lietuva ir Vokietija dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau.
„Techniniuose susitarimuose viskas bus detalizuojama“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.
„Galim pasakyti, kiek išleidžiam infrastruktūrai, Rūdninkų poligonui, tačiau visas kitas išlaidas, summa summarum, mums dar reikės skaičiuoti“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad oficialių pokalbių metu nuogąstavimų dėl brigados dislokavimo nei Užsienio reikalų ministerija, nei Krašto apsaugos ministerija neišreiškė.
„(...) Buvo pasakyta, kad nematome jokių trukdžių, viskas bus užtikrinta ir padarysime maksimaliai greitai, kad galėtų brigada įsikurti Lietuvoje“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Landsbergis.
Anot „Der Spiegel“, Vokietijos ambasados Lietuvoje diplomatų susirašinėjimuose teigiama, kad Lietuva yra įsitikinusi, jog jai mokėti teks tik už karinę infrastruktūrą ir tik proporcingai prisidėti prie Vokietijos kariuomenės apgyvendinimo išlaidų.
Anot diplomatų, Vilnius nesijaučia atsakingas už mokyklų ir darželių statybą karių šeimoms.
Ši informacija paskelbta Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrams pirmadienį pasirašius brigados dislokavimo planą.
Jame, be kitų dalykų, pabrėžiama, kad kaštų pasidalijimas dislokuojant vienetą bus sutartas ir išsamiai išdėstytas „techniniuose susitarimuose, kurie bus parengti 2024 metais“.
„Atvirai kalbame, viską darome pasitikėdami vieni kitais, ne užkulisiuose“, – sakė A. Anušauskas.
Kalbėdamas apie reikalingą tvarų finansavimą gynybai, vokiečių karių priėmimui, ministras siūlė kreiptis į Finansų ministeriją.
„Aš sakau, kad reikalingas tvarus finansavimas – kad nebūtinai turi būti skolintos lėšos, taip, tai yra, mokestinės lėšos, biudžetinės lėšos“, – sakė politikas.
Skandalas dėl vokiečių brigados įkūrimo Lietuvoje: lietuviams pritrūko ir pinigų, ir vietos
Lietuvai ir Vokietijai pasirašius veiksmų planą dėl nuolatinio vokiečių kovinės brigados dislokavimo Lietuvoje, A. Anušauskas iškėlė opų pinigų klausimą. Kaip rašo vokiečių leidinys „Spiegel“, šiems ir kitiems metams Lietuvos Vyriausybė yra numačiusi lėšų kareivinių, poligonų ir kitos infrastruktūros statybai finansuoti. Tačiau A. Anušauskas vokiečių gynybos ministrui Borisui Pistoriui pasakė, kad teks ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, nes Lietuvai nėra lengva prisidėti prie vokiečių brigados išlaidų.
„Spiegel“ tyrimas atskleidžia, koks iš tikrųjų didelis yra lietuvių finansavimo poreikis.
Bundesvero Lietuvos brigada turėtų būti parengta kovai 2027 m. Iki to laiko į Lietuvą visam laikui turėtų persikelti apie 5 000 vokiečių karių – jei pageidaus, su partneriais ir vaikais. Tam reikia ne tik naujų kareivinių, karinio rengimo teritorijų, bet ir būstų šeimoms, taip pat vokiškai kalbančių mokyklų ir vaikų darželių. Tai didžiulis projektas, rašo „Spiegel“.
„Didžiulė finansinė problema“
Tačiau infrastruktūros finansavimas per ateinančius dvejus metus Lietuvai akivaizdžiai yra „didžiulė finansinė problema“. Tai paaiškėjo iš Vokietijos ambasados konfidencialaus susirašinėjimo (DKOR), su kuriuo susipažino „Spiegel“.
Vidinis laiškas adresuotas ne tik Užsienio reikalų ministerijai. Laiško autorius aiškiai prašo, kad jo pranešimas būtų nedelsiant pateiktas Bundesvero generaliniam inspektoriui, visų svarbių gynybos departamento skyrių vadovams ir 23 grupei Federalinėje kanceliarijoje, kuri ten sprendžia visus su Bundesveru susijusius klausimus. Pavadinime taip pat pabrėžiama klausimo svarba: „Pakankamai pinigų Vokietijos infrastruktūros poreikiams?“
Dokumente karinis atašė Vokietijos ambasadoje Lietuvoje praneša apie savo įspūdžius vietoje.
„Lietuvos valdžios sluoksniuose už uždarų durų reiškiamas susirūpinimas dėl finansavimo, susijusio su vokiečių brigados dislokavimu Lietuvoje“, – rašo jis.
Lietuviai įsitikinę, kad jie turi mokėti tik už karinę infrastruktūrą. Jie tik „proporcingai“ prisidėtų prie Bundesvero pajėgų gyvenamųjų patalpų įrengimo, nes vokiečiams skirtos patalpos „gerokai“ viršija lietuvių kariams taikomus standartus.
Todėl lietuviai nelaiko savęs atsakingais už mokyklų ir vaikų darželių statybą.
„Vilniuje girdime, kad, be suteikto žemės sklypo, šias statybų išlaidas 100 proc. finansuos Vokietija“, – toliau rašoma laiške.
Kaip svarsto „Spiegel“, matyt, yra dvi lietuvių finansinio sunkmečio priežastys. Viena vertus, jie nori daug investuoti į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą. Kita vertus, juos užklupo B. Pistoriaus sprendimas.
Berlynas metus primygtinai reikalavo, kad brigada pirmiausia liktų Vokietijoje, o ne būtų nuolat dislokuota Baltijos šalyse, kaip tikėjosi Lietuva. Praėjusią vasarą B. Pistorius pakeitė savo nuomonę, tuo sukeldamas kariškių nuostabą. Socialdemokrato posūkis nustebino lietuvius ir, kaip teigiama ambasados rašte, „pribloškė“ jų finansinį planavimą 2024 metams.
Praėjusią vasarą suplanuotai rotacinei brigadai Lietuva biudžete numatė 600 mln. eurų infrastruktūros išlaidų.
„Nusprendus ją dislokuoti visam laikui, akivaizdu, kad ši suma nustatyta gerokai per maža“, – rašoma lapkričio mėnesio dokumente.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad Vokietijos reikalavimai nuolat dislokuotos brigados infrastruktūrai tikriausiai gerokai viršija ankstesnį Lietuvos finansinį infrastruktūros planavimą.
Erdvės trūkumas Lietuvoje
Kita problema – karių ir jų šeimos narių apgyvendinimas. Akivaizdu, kad lietuviai daro spaudimą vokiečiams.
„Nežinant karių personalo dydžio ir jų gyvenimo modelių (šeimos dydžio, vienišų asmenų skaičiaus, važinėjančių į Vokietiją ir t. t.), šiuo metu daroma prielaida, kad vien tik planuojamose vietose gali tekti pastatyti iki 3 000 nedidelių butų“, – teigiama laiške.
Ir toliau: „Kad šis dydis būtų orientacinis, buvo nurodyta, jog visų viešbučių kambarių skaičius Vilniuje yra 7 000“.
Brigada bus dislokuota prie Vilniaus ir Kauno miestų. Lietuvos žiniasklaidoje jau diskutuojama, ar vokiečiai nepablogins gyvenamojo ploto trūkumo didmiesčiuose. Vokiečiai iš tiesų yra laukiami Lietuvoje; žmonės agituoja už jų įsikūrimą vietoje. Bundesveras turėtų prisidėti prie Rusijos atgrasymo ir Baltijos šalių gynybos kritiniu atveju.
Tačiau kitais metais Lietuvoje vyks parlamento ir prezidento rinkimai, o jos gynybinis pajėgumas greičiausiai bus vienas svarbiausių klausimų. Lietuva, kuri šiuo metu neturi savo kovinio tanko, nori įkurti kariuomenės diviziją su 44 koviniais tankais ir kitomis transporto priemonėmis. Pirmieji projektai bus finansuojami kitais metais.
Lietuva į gynybą investuoja 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau absoliučiais skaičiais tai sudaro tik apie du milijardus eurų – taigi, matyt, nepakankamai, kad būtų galima suderinti savo ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų reikalavimus.
Planas: visa vokiečių brigada persikels iki 2027-ųjų, šeimoms – ir darželiai, mokyklos
Pasirašytame susitarime numatyta, kad 2025–2026 metais vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas į Lietuvą.
„2027-aisiais Vokietijos brigada Lietuvoje turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą. Tai reiškia, kad visi brigados vienetai bus šalyje pilnai sukomplektuoti ir aprūpinti bei pasirengę vykdyti nustatytas užduotis“, – sakė A. Anušauskas.
Brigados perkėlimą į šalį jis vadino visos valstybės projektu.
Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus. Berlynas iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos.
„Bundesveras niekada dar nėra dislokavęs nuolatiniam buvimui tiek daug karių. Tai bus naujovė. Čia bus tikrai didelė brigada“, – žurnalistams sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Apie 5 tūkst. vokiečių karių į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Pagrindinis karių dislokavimas turėtų vykti 2025–2026 metais.
Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.
