„Demokratinės valstybės tikrai nenori karinio konflikto, juo labiau, kad jos niekam, ir Rusijai, tikrai negrasina jokia karine jėga. Rusija yra šiuo metu pati sau grėsmė: ji sukuria problemą, ją mėgina spręsti pačiomis įvairiausiomis priemonėmis ir grasindama ginklu, bet šiuo atveju, pabrėžiu, Vakarai, nepaisant visų tų pasirengimų, tikrai nėra grasinantys, greičiau stabdantys Rusiją nuo agresyvių veiksmų“, – LRT sakė ministras.
Jis teigė, kad stebint nerimą keliančią situaciją Rusijos pasienyje su Ukraina, lietuviams šiuo metu nerimauti nereikėtų, nes šalies kaip NATO narės padėtis yra ženkliai kitokia.
„Aš manau, kad Lietuva tikrai yra kitoje situacijoje būdama NATO nare, ir mūsų saugumas šiuo atveju yra ženkliai didesnis, nepalyginamas negu Ukrainos“, – teigė A. Anušauskas.
Vis dėlto, pasak jo, pavojų Lietuvai kelia precedentų neturinčio masto Rusijos pajėgų permetimas į Baltarusiją.
„Lietuva yra ta šalis, kurią dabar galima vadinti tuo paribiu. Jeigu anksčiau mus nuo Rusijos – ne Kaliningrado, bet didžiosios Rusijos – ribojo Baltarusija, tai dabar tos ribos nelieka“, – konstatavo jis.
A. Anušausko teigimu, šiuo metu sunku kalbėti apie kokį nors lūžį, nes net ir tuo atveju, jeigu pavyktų deeskaluoti situaciją, tai iš esmės nekeistų Rusijos priešiškos politikos.
„Dabar šokis pagal Rusijos ultimatumus nėra joks lūžis“, – teigė ministras.
Jo teigimu, Rusiją atsitraukti gali priversti tik stipri Ukraina.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
