„Techninius visus aspektus, kaip šalys deklaruotas pajėgas naudos, kaip jos judės tarp šalių, ar dalis jų bus, pavyzdžiui, Vokietijoje, o dalis Lietuvoje, ar nuolat Lietuvoje, pavyzdžiui, mokymuose, manau, kad visa tai galiausiai sudėlioja ne šalių vyriausybės, o kariškiai, remdamiesi pajėgumais, kuriuos turi, remdamiesi poreikiu“, – trečiadienį LRT sakė Arvydas Anušauskas.
Taip jis komentavo leidinio „Financial Times“ pranešimą, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis.
Lietuvos krašto apsaugos ministro teigimu, Lietuvos lūkestis, kad vokiečių kariai nuolat būtų mūsų šalyje, nesikeičia.
„Mūsų lūkesčiai buvo aiškiai deklaruoti, tai yra brigados rytiniame flange, tačiau mes puikiai suprantame, kad didelė dalis šalių tiesiog neturi tų pajėgumų, juos dar reikia sukurti arba atkurti. Vokietija į tai irgi žada labai daug investuoti. Ir mes patys turime pasiruošti“, – sakė A. Anušauskas.
Anot jo, Lietuva dar turi sukurti būtiną infrastruktūrą papildomiems kariams priimti, tam gali prireikti mažiausiai penkerių metų.
„Mes visada aiškiai sakėme, kad abi šalys turime tiems dalykams pasirengti, bet mes savo lūkesčio turėti kuo didesnes NATO pajėgas neatsisakėme ir neatsisakome“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Jis tvirtino, kad nusprendus brigadą vis dėlto palikti Vokietijoje, ji, kilus grėsmei, galėtų būti permesta į Lietuvą.
Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.
Tuo metu bendrame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos lyderių susitikime sutarta stiprinti gynybinius pajėgumus visose Baltijos šalyse.
Batalioną sudaro apie 1 tūkst. karių, brigadą – apie 5 tūkstančius.