„Turime užtikrinti, kad 100 tūkst. vaikų gautų jiems tinkamą išlaikymą vaikystėje. Šiuo metu administruojama 46 tūkst. vykdomųjų bylų, tai yra pakankamai didelis kiekis ir kiekvienais metais jų gauname papildomai tarp 3,5 tūkst. ir 4 tūkstančių“, – teigė antstolis.
Nemokami alimentai
Pasak jo, alimentus atsisakantys mokėti tėvai naudoja įvairius metodus to išvengti – slepia tikrąsias pajamas, pinigus laiko užsienio bankuose arba laikinai sustabdo skolos išieškojimą pasiėmę „skolų atostogas“.
Antstolio teigimu, alimentų nemokėjimo problema dar labiau paaštrėjo po 2024 metų gruodžio įvestų „skolų atostogų“. Jų metu skolininkai gali pasinaudoti galimybe sustabdyti skolų išieškojimą pusei metų. „Skolų atostogų“ laikotarpiu visas atlyginimas lieka žmogui.
Advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė teigė, kad „skolų atostogos“ apsunkiną problemą, kadangi vaiko poreikiai yra nuolatiniai, dėl to finansinė parama turėtų būti užtikrinama nuolatos.
„Vaikui reikia augti, valgyti čia ir dabar, o atostogos gali ir palaukti. (...) Vaikas negali eiti dirbti ir užsidirbti. Tai rūpyba turi būti abiejų tėvų“, – teigė advokatė.
Advokatė taip pat pabrėžia, kad civiliniame kodekse nėra nustatytos nei skiriamų alimentų lubos nei grindys. Alimentų dydis yra nustatomas pagal minimalią mėnesinę algą, atskaičius mokesčius.
„Manoma, kad jeigu tėvai finansiškai abu yra pajėgūs, identiškose ekonominėse padėtyse, tai jeigu jie abu skiria po pusę minimalios mėnesinės algos, tai tokiu būdu pagal kasacinio teismo praktiką, gali būt patenkinami būtinieji vaiko poreikiai“, – teigė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Alimentus atsisakantys mokėti tėvai taip pat surado būdą slėpti pajamas nuo antstolių – pinigus laiko užsienio bankuose.
„Skolininkai tikrai yra išradingi, jie atidaro sąskaitas užsienio kompanijose, mes esam globali šalis, mes galime būdami namuose atidaryti sąskaitas Belgijoje, Anglijoje, Latvijoje ir visose kitose šalyse, ir tai yra nedraudžiama. O Lietuvos įstatymai nesuteikia galimybės antstoliui išieškoti tiesiogiai iš sąskaitų, esančių užsienyje“, – teigė jis.
Kas labiausiai nukenčia?
Lietuvos antstolių rūmų užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidžia, kad apklaustieji mano, kad dėl alimentų nemokėjimo labiausiai nukenčia vaikas. Su tokiu teiginiu sutiko 53 procentai apklaustų žmonių.
Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie tai, kas labiausiai nukenčia, kai renkami alimentai, kokios priemonės padėtų užtikrinti jų mokėjimą ir kaip vertinamos valstybės pastangos sprendžiant problemą.
Šeši iš dešimties apklaustųjų mano, kad alimentų nemokėjimas yra sąmoningas veiksmas, siekiant išvengti atsakomybės.
„65 procentai sąmoningai nemoka, dirba neoficialiai arba vengia atsakomybės. Ir tai yra pagrindinė problema“, – pristatydamas tyrimo rezultatus teigė J. Petrikas.
26 procentai nurodė, kad dėl alimentų nemokėjimo nukenčia vienas iš tėvų, kurie yra likę be paramos. Valstybę, kuri kompensuoja alimentus iš biudžeto, kaip nukentėjusią pusę nurodė 9 procentai apklaustųjų.
32 procentai apklaustųjų teigė, kad alimentai nemokami atlyginimą perkeliant į nepasiekiamas užsienio sąskaitas.
47 procentai apklaustųjų mano, kad asmenys renkasi nemokėti alimentų dėl įsitikinimų, kad išlaikymo pinigai bus skirti ne vaikui, o asmeninėms reikmėms, o 35 procentai, kad nemokantys asmenys nurodo pajamų stoką.
Sunkumai mamoms
Pristatymo metu organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovė Asta Petraitienė teigė, kad alimentus bandančios gauti mamos susiduria su itin stipriais psichologiniais sunkumais.
„Mamos nėra labai linkusios dalintis savo savijauta, nes jos yra pervargusios. Jos yra perėjusios į tokį išgyvenimo režimą, kai svarbiausia yra pasirūpinti vaiko poreikiais, namų darbų paruošimu ir taip toliau“, – teigė organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovė.
Pasak jos, vienišos mamos pavargsta ir nuo itin ilgų teismo procesų, bando gauti palaikymą iš artimųjų, draugų. Taip pat siekia gauti finansinės pagalbos iš valstybės.
Visgi pristatyme dalyvavusios advokatės I. Kudinavičiūtės-Michailovienės teigimu, šiuo metu valstybinės institucijos sprendžia problemą skirtingais būdais.
„Įstatymų leidyboje turėtų būti nuoseklus, sakykime, projektų derinimas. (...) Nes būna taip, kad vieni atsižvelgia į skolininkų interesus, tada kiti kalba tik apie vaikų interesus ir nėra to bendradarbiavimo“, – teigė ji.
Apklausą 2025 metų rugsėjo mėnesį atliko „Spinter tyrimai“. Apklausti 1017 vyresni nei 18 metų žmonės Lietuvoje. Tyrimo paklaida siekia 3 procentus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
