Dar pavasarį galėjome stebėti keistą reiškinį – vos paskelbus karantiną parduotuvių lentynos kaip mat ištuštėjo. Atvažiavus į parduotuvę kartais negalėjai nusipirkti ryžių, makaronų, o rasti tualetinio popieriaus prilygo lyg laimėti loterijoje.
Nors koronaviruso atvejų skaičiai dabar jau padidėjo keliais kartais, tačiau prekybos centrai ir bankai sako, kad parduotuvių lentynų pirkėjai nešluoja ir tikriausiai nešluos.
Pirkėjai ramūs
Prekybos centro „Iki“ duomenimis, pirkėjų elgesys pavasarį ir dabar skiriasi drastiškai.
„Kovą šalyje paskelbus karantiną, ilgo galiojimo prekių pardavimai „Iki“ parduotuvėse augo kartais. Gausiai pirkta tokių produktų kaip kruopos, makaronai, konservuotos daržovės, mėsos ir žuvies konservai, taip pat tualetinis popierius, muilas ir kitos higienos priemonės.
Vis dėlto, šių metų rugsėjį panašių tendencijų nepastebėta. Pirkėjai, greičiausiai, panikos nejaučia ir dėl to neskuba įsigyti ilgo galiojimo produktų. Be to, karantino metu užtikrintas sklandus šių prekių tiekimas nuramino klientus, kad parduotuvių lentynose jų tikrai nepritrūks ir rudenį“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Tiesa, apsipirkinėjimo įpročiuose keitėsi tai, kad žmonės į parduotuves ėmė eiti truputį rečiau.
„Nors pirkėjai po karantino pabaigos į parduotuves užeina vis dažniau, grįžimas prie senų įpročių vyksta palengva. Pirkėjai pradėjo daugiau planuoti, tapo racionalesni – į parduotuvę eina rečiau, bet į krepšelį įsideda daugiau prekių. Remiantis mūsų tyrimais, beveik 29 proc. Lietuvos žmonių vis dar teigia apsiperkantys rečiau, negu tai darydavo iki karantino“, – pasakoja V. Budrienė.
Prekybos centras „Maxima“ pastebi, kad žmonės į parduotuves eiti ėmė rečiau, nes karantino metu išmoko planuoti.
„Planuoto apsipirkimo įprotis sustiprėjo būtent per karantiną, kai žmonės ribojo savo išėjimus iš namų ir stengėsi vienu kartu įsigyti kuo daugiau produktų ilgesniam laikui. Tai praverčia ir dabar, pasibaigus karantinui.
Pirkinių planavimas padeda atsirinkti prekes iš gausaus asortimento ir atrasti geriausius kainų pasiūlymus, juolab kad net 8 iš 10 lojalių „Maximos“ klientų seka prekybos tinklo vykdomas akcijas, todėl einant į parduotuvę su pirkinių sąrašu galima nemažai sutaupyti. Be to, kai į krepšelį keliauja prekės pagal sąrašą, parduotuvėje užtrunkama trumpiau – sutaupoma ir laiko“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Prekybos centras „Rimi“ pastebi, kad šioks toks nerimas, vis dėlto, yra. Net jei augant užsikrėtimų skaičiui, žmonės masiškai neperka ilgo galiojimo maisto produktų, dar nereiškia, kad viruso žmonės nebijo. „Rimi“ duomenimis, didėja apsaugos nuo koronaviruso priemonių pardavimai.
„Vasaros pabaigoje, kai tik imta kalbėti apie galimą antrą koronaviruso bangą, jautėme šiek tiek išaugusį pirkėjų susirūpinimą – jie aktyviau ieškojo ir pirko apsaugos priemones, tokias kaip veido kaukės ar dezinfekcinis skystis“, – pasakoja „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.
Nerimo ženklų nemato ir bankai
Viena iš koronaviruso pandemijos metu išsakytų rekomendacijų gyventojams buvo skatinimas naudotis bankinėmis kortelėmis. Tam, kad nuėjus į parduotuvę nereikėtų liesti pinigų, kuriuos kažkas jau nučiupinėjo.
Bankai sako, kad šios rekomendacijos žmonės klauso, o parduotuvėse ypač daug žmonių atsiskaito bankine kortele.
Lietuvos banko atstovas Tomas Karpavičius sako, kad vien Lietuvos banko klientai bankinėmis kortelėmis atsiskaito itin dažnai.
„Mokėjimo kortelėmis atsiskaitymo internetu operacijų skaičius išaugo 125 proc.“, – sako T. Karpavičius.
Jo teigimu, taip gali būti ir dėl to, kad karantino metu didelė dalis gyvenimo kėlėsi į elektroninę erdvę.
„Karantino metu gyventojai daug daugiau pirko internetu, o grynųjų pinigų poreikis mažėjo“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja T. Karpavičius.
Gyventojams dažniau naudojantis bankinėmis kortelėmis, bankams lengviau analizuoti gyventojų elgesį ir stebėti nerimo ženklus.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad atsižvelgiant į gyventojų bankinių kortelių duomenis, galima sakyti, jog gyventojai dabar elgiasi daug ramiau nei karantinui prasidėjus.
„Išties, augant užsikrėtimų skaičiui, kyla mintis, kad gyventojai turėtų vengti viešųjų vietų, pirkti maisto produktus panašiai, kaip kovo pradžioje. Visgi, nei naujausi „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, nei gyventojų ekonomikos pasitikėjimo rodiklis apie nerimą kol kas nesignalizuoja“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja G. Ilekytė.
„Swedbank“ ekonomistė sako, kad vieninteliai sektoriai, kur yra pastebima gyventojų baimė – apgyvendinimo veiklos sektorius ir oro uostai.
„Panašu, kad kiti sektoriai nerimo vis dar nejaučia. Pavyzdžiui, „Swedbank“ duomenys rodo, kad šių metų rugsėjo pabaigoje mokėjimų kortelėmis apimtys vis dar gerokai lenkė praėjusių metų apimtis šiose veiklos srityse: namų apyvokos (+33 proc.), sveikatos ir grožio (+27 proc.), kavinių ir restoranų (+34 proc.)“, – pasakoja G. Ilekytė.
Ekonomistė prideda, kad kruopų, konservų, tualetinio popieriaus ir kitų produktų gyventojai masiškai išpirkti nebeturėtų.
„Nors ir apie ateitį spėlioti sunku, visgi, tuščių lentynų tikriausiai nematysime. Nebent situacija drastiškai keistųsi ir vėl būtų paskelbtas karantinas nacionaliniu mastu“, – naujienų portalui tv3.lt sako G.Ilekytė.
Karantinas šiuo metu yra paskelbtas dvylikoje savivaldybių: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse. Karantinas pratęstas ir Raseinių savivaldybėje.
