Tyrėja pasakoja, kad daugiausiai mirusiųjų teismo medicinos ekspertams tenka tirti pošventiniu laikotarpiu, taip pat nemažai kūnų į tyrimo vietas atvyksta po savaitgalių. Ekspertės teigimu, per dieną vienam tyrėjui ištirti yra paskiriami trys mirusiųjų kūnai.
Moteris teigia, kad tirti tenka įvairius mirties atvejus, todėl labai sunku pasakyti, kiek laiko gali užtrukti mirusiojo mirties priežasties nustatymas.
„Patys paprasčiausi, standartiniai tyrimai tokie, kaip alkoholio tyrimai, gali ilgiausiai užtrukti 2 savaites, kur nereikia kokių nors medicinos dokumentų ar kokių kitų papildomų tyrimų atlikti“, – sako K. Ginčienė.
Kita vertus, ekspertė tvirtina, kad tokie tyrimai, kuriuose reikia tirti itin daug sužalojimų turintį kūną, atlikinėti DNR tyrimus bei tirti kitas mirties aplinkybes, gali užtrukti ir apie 3-4 mėnesius, o kartais ir pusmetį.
Daug keblumų sukelia ir mirusiųjų nuo narkotinių medžiagų tyrimai, kadangi dažnai nežinoma, kokią medžiagą pavartojo žuvęs asmuo.
Dažniausios mirties priežastys priklauso nuo amžiaus
K. Ginčienė pasakoja, kad mirties priežastys tarp skirtingų amžiaus grupių kinta. Pavyzdžiui, tarp žuvusiųjų vaikų dažniausiai pasitaiko mirtys nuo užspringimo maistu.
„Tarp vaikų dažniausia mirties priežastis yra užspringimai. Tiek su maistu, tiek su smulkiais svetimkūniais, įvairiais žaislais, o iš ligų dažniausios vaikų mirties priežastys yra dėl plaučių uždegimo“, – dalinasi ekspertė.
Tarp darbingo amžiaus asmenų dažniausiai žūstama dėl autoįvykių ar savižudybių. K. Ginčienė teigia, kad siekiant atpažinti ar žmogus savo noru pasitraukė iš gyvenimo, ar buvo atlikta žmogžudystė, reikia papildomų tyrimų, kurie parodo kada ant žmogaus kūno atsirado susidarę sužalojimai.
Jei sužalojimai yra durtiniai, tikrinama ar yra „bandomųjų“ sužalojimų, kai į ta pačią vietą duriama keletą kartų, tikrinama ar žmogus pats galėjo save taip sužaloti. Taip pat tiriama aplinka, bandoma išsiaiškinti ar žmogus jau yra bandęs nusižudyti, ar apie tai kalbėjęs.
K. Ginčienė taip pat užsimena, kad pastaruoju metu šioje amžiaus grupėje dažnėja mirtys nuo širdies ligų, nuo kurių pasitaiko ir aukų tarp sąlyginai jaunų, 30-31-erių metų asmenų.
Tuo tarpu, vyresnio amžiaus gyventojai taip pat dažniausiai miršta dėl paspringimų.
Grįžta senosios narkotinės medžiagos
K. Ginčienės teigimu, pastaruoju metu, tarp mirusiųjų dėl narkotinių medžiagų perdozavimo, padaugėjo mirčių nuo kokaino ar amfetamino. Didelį nerimą kelia ir mirtys nuo sintetinių medžiagų, kadangi teismo medicinos ekspertai negali tiksliai jų nustatyti.
„Mes neturime pagal ką jas lyginti ir tiesiog paliekame diagnozę, kad buvo apsinuodyta nenustatytomis medžiagomis, kadangi sintetinių medžiagų yra labai daug ir jų tas kitimas yra labai greitas.
Fentanilių grupės narkotinės medžiagos plinta ir jos labai lengvai yra įmaišomos į elektroninių cigarečių skysčius taip pat į sausas medžiagas“, – pasakoja moteris.
Sudėtingiausia atpažinti įgimtas ligas
Teismo medicinos ekspertė aiškina, kad tyrėjams sudėtingiausia atpažinti tas mirtis, kurios kilo dėl įgimtų ligų, ypač vaikų tarpe. Pagrindinė to priežastis yra ta, jog tyrėjams gana sudėtinga atsekti, kaip vystėsi liga ir kas galiausiai sukėlė mirtį.
„Sudėtinga, nes reikia labai daug medicinos dokumentų užsisakyti, kad būtų pateikta visa gyvenimo istorija. Kokios ligos nustatytos nuo pat gimimo, kokie tyrimai atlikti. Tai čia pačios rečiausios, bet ir sudėtingiausios priežastys“, – sako K. Ginčienė.
Keblumų tyrėjams sukelia ir dėl navikų sukeltų ligų mirę asmenys, kadangi turi būti atlikti kruopštūs ir ilgi tyrimai, siekiant nustatyti, kokia buvo pagrindinė ligos sukeltos mirties priežastis.
Ekspertė prideda, kad iš techninės pusės sudėtingiausi yra kriminalistiniai tyrimai, kadangi jiems skiriamas pasiruošimo laikas yra labai ilgas, o ir patys tyrimai yra sudėtingesni.
Kartais nustatyti mirties priežasties nepavyksta
Teismo medicinos ekspertė pasakoja, kad įvairios žmogaus audiniuose esančios žaizdos – kraujosruvos, nubrozdinimai, durtinės ar šautinės žaizdos – po kurio laiko išnyksta. Tiesa, viskas labai stipriai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje yra kūnas.
„Jeigu aplinka yra labai šilta, drėgna, tuomet puvimas prasideda daug greičiau. Jeigu kūnas yra veikiamas aplinkos – lyja lietus, kūnas yra lauke, žemėse, aplinkui yra graužikų, tuomet gali labai greitai išnykti visi minkštieji audiniai. Vasarą tas puvimas ir sužalojimai gali būti nematomi jau po dviejų savaičių. Tai tas puvimo procesas yra skirtingas ir, deja, bet sužalojimai dažnai neišlieka“, – dalinasi K. Ginčienė.
Tyrėja sako, kad tuomet žaizdų bandoma ieškoti mikroskopu, tikrinama ar dėl muštinių ar durtinių žaizdų nėra išsiliejęs kraujas krūtinės ląstoje, kuris ne taip greitai paveikiamas aplinkos.
„Jeigu sužalojimai yra pamatomi ir kauluose, tuomet mes kaulus siunčiame ir juos apžiūrime iš arti, nes dažnai sužalojimai audiniuose po ilgo laiko nebeišlieka, tačiau kauluose užsifiksavęs sužalojimas yra matomas ilgą laiką“, – priduria moteris.
Ekspertė sako, kad yra buvę ir tokių atvejų, kuomet puvimo procesas yra taip stipriai išreikštas arba nerandama jokių sužalojimų kauluose, kad mirties priežastis nenustatoma.
„Tokiais atvejais tuomet yra svarstomos visos aplinkybės ar galėjo būti čia koks nors smurtas, vertiname ar vidaus organai yra pažeisti, darome visus tyrimus, ką tik tai galime, kad patikrintume nuo ko mirė žmogus“, – sako K. Ginčienė.
Atlyginimai auga, tačiau ekspertų trūksta
Didelį teismo medicinos ekspertų nepasitenkinimą kėlė nedideli atlyginimai. Tačiau, dabar K. Ginčienė pasakoja, kad situacija pasitaisė ir pagerėjo.
„Mitingavome ir profsąjunga įdėjo pastangų visam tam. Tad šiemet nuo 2024 metų sausio atlyginimai buvo pakelti 50 proc. bazinės algos“, – pasakoja moteris.
Tyrėja priduria, kad teismo medicinos eksperto specialybė taip pat buvo įtraukta į trūkstamų specialybių sąrašą.
„Kai kuriuose skyriuose labiau yra jaučiamas tas trūkumas, ypač kenčia Klaipėdos skyrius. Vyko darbo krūvio perskirstymai, nuo Klaipėdos skyriaus darbai buvo perduoti Šiauliams, Šiauliai perdavė Panevėžiui. Kūnų daugėja, o darbuotojų nedaug“, – dalinasi K. Ginčienė.
Kad tai padaryti, reikia darbą išmanančio žurnalisto. Deja
Visi nori būti siegelai
Pasistaipyti prieš kameras ir byra pinigai
