Savo socialinėje paskyroje A. Kubilius rašė, kad paaiškinti V. Putino veiksmus itin sudėtinga, tačiau viliasi, kad karinės grėsmės bus išvengta.
„RUOŠKIMĖS DAUGIAMEČIAM PUTINO KARUI PRIEŠ UKRAINĄ.
Ar Vasario 16-ąją Putinas pradės naują karo prieš Ukrainą etapą, ar ne – tik jis pats ir težino. Ar jį gali sustabdyti Vakarų perspėjimai – taip pat tik Putinas težino. Gali būti, kad sustabdyti gali generolo Ivašovo ir kitų Rusijos atsargos kariškių kategoriškas balsas prieš karą. Ir prieš patį Putiną.
Duok Dieve, kad karo būtų išvengta“, – teigė jis.
A. Kubilius svarsto, kad jei vasario 16 d. į Ukrainą neįsiverš Rusijos karinės pajėgos, tikėti, kad viskas tuo ir pasibaigs, tikrai neverta.
„Net jei Vasario 16-ąją ar vėliau Putinas nepradės karinės invazijos, negalvokime, kad tuo viskas laimingai ir pasibaigs. Akivaizdu, kad Putinas visą būsimąjį dešimtmetį stengsis Ukrainai kenkti ir trukdyti visomis kitomis priemonėmis, hibridinėmis ir materialiomis. Net ir pastovus karinės įtampos laikymas Ukrainos pasienyje yra pavojingas ne tik tuo, kad tai bet kurią akimirkaą gali pavirsti karine invazija, bet ir tuo, kad tokia įtampa kelia paniką finansų rinkose ir investuotojų galvose. O ilgainiui tai gali tapti Ukrainos rimta ekonomine bėda.
Neveltui Ukrainos valdžia šiandien tuo pat metu turi spręsti dvi sunkiai suderinamas psichologines problemas: ruošti šalį ir visuomenę galimai Kremliaus karinei invazijai ir kartu stengtis neleisti įsivyrauti visuomenės panikai, kuri tokiomis aplinkybėmis yra visiškai normali būsena ir kuri būtų labai pavojinga ekonomikai.
Kaip besiklostytų įvykiai Vasario 16-ąją ir po jos, tiek Ukraina, tiek ir Vakarai turi būti pasiruošę, kad Putinas ir po Vasario 16-os spaudimo Ukrainai nemažins. Ir taip bus tol, kol Putinas bus valdžioje ir kol Rusija išliks autoritarine. Todėl šiandien yra būtina galvoti ir ruoštis ne tik Vasario 16-ai, bet ir visam ateinančiam dešimtmečiui. Ruoštis turi ne tik Ukraina, bet ir visų pirma Europos Sąjunga, kuri kol kas demonstruoja tik “strateginę autonomiją” rimtai nesirūpinti nei Ukrainos, nei savo saugumu“, – teigė jis.
Europarlamentaras priduria, kad Ukraina gali susidurti ne tik su karinio konflikto grėsme, bet ir galimu dujų tranzito sustabdymu.
„Viena iš artimiausių grėsmių, kuri gali ištikti Ukrainą, yra tai, kad Gazprom gali nutraukti dujų tranzitą per Ukrainos vamzdžių sistemą.
Tai gali įvykti net ir tuo atveju, jeigu Nord Stream negaus vokiečių licenzijos ir nepradės veikti. Jau dabar Gazprom radikaliai mažina dujų tranzito apimtis per Ukrainos vamzdyną, o po 2024 metų tikėtina, kad nebeatnaujins kontrakto su Ukraina, kuris tuo metu nustos galioti. Šiuo metu, kol toks Gazprom dujų tranzitas dar vyksta, Ukraina apie trečdalį jai reikalingų dujų (per metus Ukraina suvartoja apie 30 bcm dujų) gauna iš Slovakijos ir Lenkijos, panaudojant vadinamo „virtualaus reverso“ schemą.
Tačiau tam, kad tokia schema veiktų, yra reikalingas realus Gazprom dujų srautas, tekantis Ukrainos vamzdžiais link Europos. Jeigu tokio srauto nebeliks, nebeliks ir “virtualaus reverso” schemos, o Ukraina liks su dideliu dujų deficitu. Tai sukeltų didelę krizę visame regione, kurios Kremlius savo ilgalaikėje strategijoje ir siekia.
Tokiam Kremliaus scenarijui reikia ruoštis jau dabar, nes norint nuo jo apsisaugoti 2024 metais, darbus reikia pradėti daryti dabar. Ukrainai vietoje „virtualaus reverso“ reikės „fizinio reverso“ galimybių, kad realios dujos per Slovakijos ir Lenkijos vamzdžius galėtų pasiekti Ukrainos rinką. Tuo pačiu tai padėtų ir Moldovai. Ir tai darbai, kuriuos pati Europos Sąjunga turi padaryti: reikia investuoti į Slovakijos ir Lenkijos jungtis su Ukraina, jas modernizuoti, kad tokios jungtys galėtų būti panaudotos priešinga kryptimi nei dabar yra naudojamos, tai yra fiziniam dujų reversui į Ukrainą.
Apie tai su kolege Kateryna Musienko surašėme specialų raportą („non-paper“) ir pradedame lobizmą Europos Sąjungos institucijose. Europos Sąjunga turi neatidėliodama pradėti ruoštis silpstančios postimperinės Rusijos, vadovaujamos senstančio autoritaro Putino, „karų prieš Europą“ dešimtmečiui. Tokiame kare Europos priklausomybė nuo Gazprom (ES 40 proc. dujų gauna iš Gazprom) gali pasirodyti, kad yra pavojingesnė nei 140000 Putino kariuomenės Ukrainos pasienyje“, – kalbėjo jis.
