„Ukrainiečiai laimi sunkiuose mūšiuose. Per 3 dienas sudaužė 146 Rusijos tankus. Ir daug kitos karinės technikos. Vakarai pabunda: pradėjo tiekti ginklus. Vokietijos kancleris Bundestage pasakė stiprią kalbą: Vokietija nebenori aklai draugauti su Putinu.
Milžiniški žmonių protestai visame demokratiniame pasaulyje ir Ukrainos pergalės mūšio lauke verčia Vakarų lyderius pergalvoti savo ankstesnę laikyseną, verčia drąsiau remti Ukrainą, ir net imtis tokių sankcijų prieš Putiną ir prieš visą Rusijos ekonomiką, kokių buvo sunku tikėtis dar visai nesenai.
Štai prieš porą dienų pradžiugino paskelbtas Vakarų lyderių sprendimas dėl garsiųjų SWIFT sankcijų.
Deja, tačiau jau vakar paaiškėjo, kad tos SWIFT sankcijos yra tik dalinės, tik tiems bankams, kurie jau ir taip yra sankcionuojami. O tai reiškia, kad jas ir Rusijos bankai, ir Gazprom lengvai apeis. Yra pradėtos įgyvendinti kitos skausmingos Rusijai finansinės sankcijos, pvz. sankcijos Centriniam Rusijos Bankui ir jo sukauptiems rezervams, tačiau SWIFT sankcijos kol kas lieka gerokai bedantėmis.
Kodėl taip yra - rašiau šiek tiek anksčiau. Kaip skelbia analitinė Vakarų spauda, visų pirma vokiečiai yra išsigandę, kad įgyvendinus totalias SWIFT sankcijas, taps nebeįmanoma apmokėti už perkamas Gazpromo dujas ir Vokietijai teks likti be tokių dujų. O Vokietijoje net 54% suvartojamų dujų yra gaunama iš Gazpromo.
Todėl vėlgi prieš kelias dienas rašiau, kad Europai ir tai pačiai Vokietijai yra labai svarbu jau šiomis dienomis paskelbti pilną embargo Rusijos dujų ir naftos importui. Nes nebeperkant iš Rusijos dujų, nebereikės baimintis ir SWIFT sankcijų pasekmių pačiai Vokietijai.
Šiandien, kai jau tapo aišku, kad pilnos SWIFT sankcijos kol kas yra įstrigę, noriu pateikti dar keletą argumentų, kodėl toks embargo Rusijos dujoms ir naftai turi būti nedelsiant paskelbtas. Dar geriau būtų, jei toks embargo būtų paskelbtas visoms Rusijos prekėms ir paslaugoms. Ir mano argumentai bus labiau moraliniai, nei ekonominiai.
Prieš kelias dienas “Politico” paskelbė daug vertingos statistikos (https://www.politico.eu/.../europe-eu-oil-gas-trade.../), kiek mes, europiečiai, kiekvienais metais susimokame Rusijai už įvairias prekes, tame tarpe ir už dujas bei naftą, kurios sudaro liūto dalį (apie 60%) Rusijos eksporte į Europos Sąjungą. Ir tai yra įspūdingos pinigų sumos. Visus šiuos pinigus Putinas naudoja naujų tankų ir kitos ginkluotės įsigijimui. Kitaip sakant, kuo ilgiau Europos Sąjungos šalys vengs skelbti embargo importui iš Rusijos, tuo ilgiau Putinas galės finansuoti šį beprotišką karą, o mes būsime tie, kurie pirksime Putinui naujus tankus, kad jis galėtų pakeisti tuos, kuriuos sudaužo ukrainiečių artilerija.
Pavarčius dar šiek tiek Google lengvai prieinamos informacijos, kad vienas rusiškas T-72 tankas kainuoja maždaug 1.5 mln. eurų (priklauso nuo modifikacijos), modernesnis T-80 kainuoja apie 3 mln.eurų, galime padaryti tokias išvadas:
Europos Sąjunga 2020 metais Rusijai už energetinių resursų importą (dujų, naftos) sumokėjo 64 mlrd. eurų (“Politico” duomenys). Kaip rašo “Politico”, tai padengia visą Rusijos karinį biudžetą, kuris 2020 metais siekė 62 mlrd. eurų.
Kai ES per metus Rusijai sumoka daugiau nei 60 mlrd. eurų, tai reiškia, kad per vieną dieną Europos Sąjunga Rusijai už dujų ir naftos importą sumokėjo maždaug 164 mln.eurų. Skaičiavimo paprastumo dėlei traktuoju, kad šie skaičiai ir šiais metais yra panašūs. Taip pat verta pastebėti, kad nors dažniausiai kalbame apie Rusijos dujų pirkimą, bet “Politico” ekspertai parodo, kad ES sumoka žymiai daugiau už rusišką naftą, nei už dujas.
Skaičiuojant, kad vienas T-72 tankas Rusijoje kainuoja maždaug 1.5 mln. eurų, o T-80 apie 3 mln. eurų, yra nesunku suskaičiuoti kad mes, europiečiai, per metus Putinui nuperkame 40 000 (!!!) naujų T-72 tankų, arba apie 20 000 T-80 tankų, o per vieną parą mes jam nuperkame maždaug 100 T-72 tankų. Ukrainos kariai turi kautis dvi dienas, kad sudaužytų tiek tankų, kiek Europos Sąjunga nuperka Putinui per vieną dieną.
Verta prisiminti, kad tarp ES valstybių labiausiai nuo Gazprom dujų priklauso Vokietija, kurioje Gazprom dujos sudaro nuo 46% iki 54% visų suvartojamų dujų.
Šito teksto tikslas yra parodyti, kad kai vis dar perkame dujas ir naftą iš Rusijos, tai kartu apmokame Putino norą turėti naujų tankų. Tam reikia daug lėšų, bet mes už dujas ir naftą sumokame tiek daug, kad Putinas gali įsigyti ir daug tankų.
Taip atsiduriame moraliai labai dviprasmiškoje situacijoje: po ilgų dvejonių Vokietija sutinka Ukrainai skirti ginklų, berods 1000 prieštankinių granatsvaidžių ir 500 Stinger’ių, bet kartu ir toliau nori pirkti Rusijos dujas (dėl to nenori ir pilnų SWIFT sankcijų), o už tuos pinigus Putinas nesunkiai apmokės už naujus tankus. Gerai, kad dar neturime tokio paradokso kaip barterinio atsiskaitymo už Rusiškas dujas: tada būtų galima tiesiogiai atsiskaityti ir vokiškais Leopard tankais. Ir Vokietijos pramonei dar būtų papildomos naudos.
Kare kaip kare: turi pasirinkti kurioj pusėje tu stovi. Kai bandai išlaviruoti ir daryti biznį su abejomis pusėmis, tada sulauki, kad 100 000 vokiečių susirenka prie Brandenburgo vartų protestuodami.
Štai dėl visų šių argumentų ir sakau, kad Europos Sąjunga kartu su Vokietija turi nedelsiant įvesti embargo Rusijos dujų ir naftos importui. Ypač, kad Europos Parlamentas yra nurodęs kad, taip reikės daryti invazijos į Ukrainą atveju dar 2021 metų balandžio mėnesį priimtoje rezoliucijoje. Kai bus įvestas embargo, bus nesunku sutarti ir dėl pilno SWIFT be jokių išimčių. Tada ir tankų Putinui nebepirksime“, – feisbuke skelbė A. Kubilius.
