Taip jis kalbėjo pristatydamas Europos Komisijos (EK) antradienį skelbiamą supaprastinimo priemonių rinkinį, vadinamąjį omnibusą, gynybos srityje.
„Nustatoma bendra taisyklė visoms ES valstybėms, kad gavus prašymą suteikti leidimą gynybos pramonės įmonės statybai, atsakymas – leidimas arba neleidimas – turi būti išduotas per 60 dienų“, – žurnalistams antradienį sakė A. Kubilius.
„Jeigu nieko nėra, jokio atsakymo, nei taip, nei ne, gali būt ir toks variantas, tai tokiu atveju tokia tyla bus suprantama kaip sutikimas, kad statyba vyktų“, – pridūrė jis.
Anot A. Kubiliaus, toks pakeitimas reikalaus intensyvaus darbo iš vyriausybių ir kitų leidimu išduodančių institucijų, todėl taip pat siūloma kiekvienoje valstybėje įtvirtinti „vieno langelio principą“.
„Taip pat vienas iš tokių esminių siūlymų yra tai, kad kiekvienoj valstybėj būtų sukurtas vieno langelio principas, arba single point of contact“, – teigė eurokomisaras.
„Kad gynybos pramonė žinotų, kur ji turi kreiptis ir kad jos nesiuntinėtų nuo vieno kabineto iki kito kabineto. Ji turi turėti vieną langelį, kur turi dirbti žmonės, valstybės paskirti, valstybės tarnautojai, kurie turėtų per tas 60 dienų sutvarkyti visus leidimo klausimus“, – sakė jis.
Pasak A. Kubiliaus, turint omenyje dėl leidimų išdavimo termino sutrumpinimo galinčius kilti ginčus, tokių atvejų svarstymas teismuose taip pat turėtų vykti prioritetu ir pagreitinta tvarka.
Gerinamos ir galimybės gynybos pramonėms institucijoms gauti finansavimą iš bankų.
„Iki šiol daug visokių tokių keistų nuostatų (vyravo – BNS), kad gynybos pramonė, tai čia yra tokia pramonė, kuri neatitinka vadinamų ESG (aplinkosaugos, socialinė atsakomybės ir geros valdysenos – BNS) kriterijų (...) dėl to labai dažnai gynybos pramonė, ypač smulkesnės įmonės, susidurdavo su tuo, kad bankai žiūri nepalankiai“, – kalbėjo A. Kubilius.
„Mes dabar labai aiškiai pasakom, kad gynybos pramonė atitinka tokius kriterijus ir jos veikla iš tikrųjų duoda daug naudos ir tvarumui, jeigu yra garantuojama taika“, – teigė jis.
Anot EK, šiais pakeitimais siekiama pagerinti Europos gebėjimą veikti greitai, veiksmingiau koordinuoti veiksmus ir užtikrinti, kad jos gynybos pramonė galėtų veikti greitai ir produktyviai.
BNS rašė, kad stiprinti gynybą Europoje nutarta Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje 2022 metų vasarį ir JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) kalbant apie didesnį Europos indėlį į savo gynybą.
Kovą EK viešai pristatė Bendrijos gynybos gaires, vadinamąją Baltąją knygą, kurioje pateikiami sprendimai, kaip pašalinti kritines pajėgumų spragas ir sukurti tvirtą pramoninę gynybos bazę, siūlomi būdai, kaip valstybės narės galėtų daugiau investuoti į gynybą, pirkti gynybos sistemas ir padidinti Europos gynybos pramonės parengtį ilguoju laikotarpiu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Hidrocefalas...