„Baksnojama pirštu į pavadinimą, nors tikroji priežastis yra visai kita. Manau, kad Kinijai daug didesnį smūgį ir nepasitenkinimą sukėlė Lietuvos pasitraukimas iš formato „17+1“, nes tai yra Kinijos strategijos dominuoti pasaulyje dalis“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Laima Liucija Andrikienė.
Jos teigimu, formatas „17+1“ buvo sukonstruotas Rytų ir Vidurio Europai, siekiant skaldyti Europos Sąjungos (ES) vienybę.
„Skaldyti Europos Sąjungos vienybę, sumušti kaktomis ES ir JAV, supriešinti jas, trukdant suderėti ir transatlantinį investicijų susitarimą, dėl kurio derybos praktiškai buvo baigtos 2016 metų pabaigoje, ir tada supriešinus, išmušus iš žaidimo galingiausius žaidėjus, dominuoti pasaulyje“, – tvirtino komiteto vadovė.
Pernai gegužę Lietuva pranešė, kad traukiasi iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato „17+1“. Tuomet nurodyta, kad tai skaldantis formatas.
Šiame bendradarbiavimo formate Lietuva dalyvavo devynerius metus, nuo 2012-ųjų.
Be Lietuvos, iš ES šalių jame taip pat veikė Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
„Mes žiūrime į Kiniją ne kaip į priešą, ne kaip į didįjį blogį, mes žiūrime ir kalbamės su Kinija kaip su gerbiamu partneriu, tačiau mūsų žinia yra tokia – bendradarbiavimui – taip, dominavimui – ne“, – penktadienį sakė L. L. Andrikienė.
Lietuvos ir Kinijos santykiai itin pašlijo Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Pernai lapkritį Pekinas oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Diplomatiniam konfliktui vystantis Lietuvos verslininkai pranešė patyrę įvairių prekybos su Kinija apribojimų. Šalies politikai juos pavadino nepaskelbtomis sankcijomis.
