Pristatęs neseniai tarptautiniame mokslų žurnale publikuotą savo tyrimą apie tai, kaip sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas atsiliepė vyrų mirtingumo kalendoriaus pasikeitimams pagal savaitės dienas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Daumantas Stumbrys akcentavo, kad skirtumas akivaizdus.
Pasak jo, Lietuvos duomenys parodė, kad po prekybos alkoholiu laiko apribojimų 2018 m., sumažėjo tiek vyrų mirtingumo dėl alkoholio rodikliai, tiek pasikeitė mirtingumo dėl alkoholio kalendorius.
Alkoholį vartoja retai, bet dideliais kiekiais
„Jau bene prieš kokius 25 metus ar anksčiau buvo padaryta tyrimų tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje, kuriuose nagrinėjo mirčių pasiskirstymą pagal savaitės dienas, kurios susijusios su alkoholio vartojimu.
Ir buvo nustatyta, kad tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje yra toks fenomenas, kad mirčių, susijusių su alkoholiu, ypač apsinuodijimų alkoholiu, išorinių mirties priežasčių, rodikliai išauga būtent savaitgalį, šeštadienį, sekmadienį, o pirmadienį išauga mirtingumo rodikliai, susiję su širdies ir kraujotakos sistemos ligomis“, – kalbėjo jis šią savaitę Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) ir LSMU mokslininkų surengtoje konferencijoje.
Pasak jo, mokslininkai, atlikę tyrimus prieš kelis dešimtmečius, jau tada padidėjusį mirtingumą siejo su specifine alkoholio vartojimo kultūra.
„Ta specifika pasižymi tuo, kad vienu kartu alkoholio yra išgeriama santykinai daug, bet jis nėra vartojamas kiekvieną dieną. Ką rodo 2020, 2015 metais Lietuvoje atlikti tyrimai, apklausos, palyginus su kitomis 20 Europos šalių, mes alkoholį vartojame bene rečiausiai, bet vienu kartu išgeriame didžiausią kiekį. Ir dienų skaičius, kai vartojamas didesnis alkoholio kiekis, sutampa su savaitgalių skaičiumi“, – kalbėjo D. Stumbrys.
Ribojimai tam ir įvesti
Mokslininko aiškinimu, ir atlikus ankstesnius tyrimus jų rezultatai buvo siejami su specifine išgertuvių kultūra.
„Remiantis šiais tyrimais ir buvo pagrįstas alkoholio valandų trumpinimas arba uždraudimas parduoti alkoholį sekmadienio popietę“, – kalbėjo jis.
Pasak D. Stumbrio, tyrimai parodė, kad pirmadieniais žmonės į darbą ateidavo ne girti, bet pagirioti – fiksuotas santykinai mažas alkoholio promilių kiekis kraujyje. Tačiau tokios būsenos, pavyzdžiui, sunkiai fiziškai dirbant didėjo rizika patirti didesnį stresą ir pakenkti sveikatai.
„Mes alkoholį vartojame bene rečiausiai, bet vienu kartu išgeriame didžiausią kiekį. Ir dienų skaičius, kai vartojamas didesnis alkoholio kiekis, sutampa su savaitgalių skaičiumi“,
Jo aiškinimu, nuo 2018 metų apskritai sutrumpinus alkoholio pardavimo laiką sumažėjo bendras alkoholio suvartojimas ir mirtingumas. Tačiau tyrėjams rūpėjo išsiaiškinti, kaip mirtingumas pasikeitė būtent sekmadienį drastiškai – iki 5 valandų – sutrumpinus alkoholio pardavimo laiką.
„Kilo tokia idėja, kaip pasikeitė ir ar pasikeitė mirtingumo kalendorius, kuris buvo stebimas 20–25 metus. Kelta prielaida, kad jei sekmadienį ženkliau sutrumpino pardavimo laiką, tai turėtų ir daugiau sumažėti mirčių. Kitaip sakant, anksčiau buvo stebimas mirtingumo sekmadieniais išsišokimas, o mūsų hipotezė buvo, kad gal to nebeliks“, – kalbėjo LSMU mokslininkas.
Rodikliai grįžo į savaitės normos ribas
D. Stumbrys pasakojo, kad buvo vertinti keli laikotarpiai – 2015–2017 m., tai yra iki įvesto ribojimo ir 2018–2019 m. Vertintos tokios mirties priežastys kaip apsinuodijimas alkoholiu, kitos išorinės mirties priežastys, kraujotakos sistemos ligos ir visos kitos mirties priežasties.
Kadangi apsinuodijimų alkoholiu absoliutus mirčių skaičius santykinai yra nedidelis, mirtingumo kalendorius čia esmingai nepasikeitė, tačiau bendras mirtingumas nuo apsinuodijimo alkoholiu sumažėjo statistiškai reikšmingai.
„Įdomiausi ir mūsų hipotezę patvirtinantys rezultatai buvo susiję su išorinėmis mirties priežastimis ir kraujotakos sistemos ligomis. Nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir statistiškai reikšmingai nebesiskyrė nuo savaitės vidurkio. Anksčiau gi sekmadieniais būta daug daugiau mirties dėl išorinių priežasčių atvejų. Taigi mirtingumas mažėjo visomis savaitės dienomis“, – pasakojo jis.
Tuo metu kelta hipotezė, kad pirmadieniais po išgertuvių atėjus į darbą žmonėms kildavo didesnė rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
„Po intervencijos ir įvestų draudimų skirtumas tarp skirtingų savaitės dienų pasidarė nebe statistiškai reikšmingas ir vėl priartėjo prie šalies vidurkio“, – nurodė D. Stumbrys.
Alkoholio vartojimo kultūra per metus nepasikeičia
Nors kritikai atkerta, kad tokių mirtingumo pokyčių negalima vertinti vien per alkoholio vartojimo prizmę, mokslininkai pažymėjo, kad alkoholio kontrolės politika ir jos priemonės negali būti vertinamos uždaroje sistemoje.
„O kas tada paveikė pokyčius? Turėjome sutrumpintą laiką sekmadieniais ir 20 metų stebėta tendencija pasikeičia. Galime sakyti, kad keičiasi alkoholio vartojimo kultūra, bet per vienus ar dvejus metus neįvyksta tokie pokyčiai vien dėl švietimo dalykų, tam reikia, kad kartos pasikeistų.
Tarptautinis aukšto lygio žurnalas ir recenzentai priėmė tokias mūsų išvadas, kad, tikėtina, tos asociacijos yra susijusios su intervencija. Priėjome prie išvados, kad po ribojimų apskritai sumažėjo alkoholio vartojimo rodikliai. Aišku, čia buvo ir kitos priemonės – reklamos draudimas, bet visose mirties priežasčių grupėse statistiškai reikšmingai sumažėjo vidurkis per visas savaitės dienas“, – reziumavo D. Stumbrys.
Skelbia apie teigiamus pokyčius
NTAKD savo ruožtu tikina, kad Lietuva padarė bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą. Nurodoma, kad legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja jau antrą dešimtmetį ir kiekviena veiksminga kontrolės priemonė šį mažėjimą paspartina.
2015–2016 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą įvardino kaip daugiausiai alkoholinių gėrimų suvartojančią šalį, o jau po ketverių metų (2019 metais) Lietuva atsidūrė 6-oje vietoje ir PSO vertinama kaip padariusi bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą.
Per šį laikotarpį žymiai sumažėjo ir dažnas nesaikingas alkoholio vartojimas tarp 15–64 m. gyventojų. Tai garantuoja ir mažesnes sveikatos problemas.
Pasak NTAKD laikinosios vadovės Gražinos Belian, nuo 2014 metų Lietuvoje įgyvendinta daugybė alkoholio kontrolės priemonių. Svarbiausios iš jų – draudimas laikinose prekybos vietose prekiauti įvairiais surogatais, burnos skalavimo skysčiais, odekolonais, kurie turėjo daugiau nei 20 proc. etilo alkoholio. Dar po metų turgavietėse įsigaliojęs draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais neturint licencijos. 2016 m. buvo priimtas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Vėliau buvo įvesti reikalavimai nustatyti pirkėjo amžių, specialus alkoholio pakuočių ženklinimas, draudimas organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus, loterijas, dar vėliau įvestas draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų mažinimą.
G. Belian teigimu, 2017 m. pradėtas mokesčių alkoholiniams gėrimams didinimas ir alkoholio reklamos draudimas pradėjo naują alkoholio kontrolės politikos etapą, nors buvo daug skeptiškų prognozių, kad Lietuvoje padaugės šešėlinės ekonomikos, kontrabandinio alkoholio ir neapskaityto alkoholio statistika.
Panašios prognozės lydėjo ir 2019–2023 metais priimtus draudimus, pavyzdžiui, gaminti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus (visuomenė tai puikiai prisimena kaip „vaikiško šampano“ uždraudimą), taip pat draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paviljonuose, o kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose leidimas prekiauti tik tokiais gėrimais, kurių etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc.
G. Belian teigimu, visgi realybė yra tokia, kad legalaus alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja nuo 2012 metų. „Mes pastebime, kad kiekviena efektyvi alkoholio kontrolės priemonė tą mažėjimą padidina, pavyzdžiui, akcizo padidinimas davė efektą, kad suvartojimas sumažėjo vienu litru per metus“, – teigia departamento laikinoji vadovė.
Pasak jos, jeigu 2015–2016 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą įvardino kaip šalį, kur alkoholinių gėrimų suvartojama daugiausiai, tai 2019 m. mūsų šalis jau atsidūrė 6-oje vietoje ir yra vertinama, kaip padariusi bene didžiausią pažangą mažinant alkoholio vartojimą.
