Lietuvos paaugliai išlieka tarp daugiausiai nesaikingai vartojančių alkoholį Europoje bei kai kuriose kitose pasaulio valstybėse, atskleidė Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikta analizė.
Nupirkti alkoholio prašo benamių
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian teigia, kad lietuviai pasižymi gausiu ir nesaikingu alkoholio vartojimu. Įdomu tai, kad nepilnamečių alkoholio suvartojimui įtakos neturi jų šeimų finansinė padėtis. Kaip teigia G. Belian, negalima išskirti, kad turtingesnių ar vargingesnių, miesto ar kaimo šeimų vaikai geria daugiau.
„Jeigu paimtume rodiklį 11-mečių alkoholio suvartojimo per paskutines 30 dienų, tai Lietuva yra vidutiniokų klasėje. Kalbant apie 15-mečius, tai mes žymiai žemiau vidurkio, situacija dar geresnė negu vidurkis.
Bet, jeigu žiūrėtume procentą, kur sako vaikai, kad buvo girti bent vieną kartą savo gyvenime, tai tie patys 11-mečiai yra šeštoje vietoje, jau pakankamai aukštai. Pavyzdžiui, 13-mečiai pagal tą rodiklį, kad bent kartą gyvenime buvo girti, yra ketvirtoje vietoje. 15-mečiai – trečioje vietoje“, – tv3.lt kalbėjo G. Belian.
Alkoholio nepilnamečiai gauna keliais būdais. Dažniausiai šiuo klausimu, anot G. Belian, jie prašo suaugusiųjų pagalbos, kur kas rečiau alkoholį bando pirkti patys. Populiariausias alkoholis tarp nepilnamečių – silpnas, pavyzdžiui, alus ar sidras.
„Dažniausias įsigijimo būdas yra, kada vyresni žmonės arba tos kompanijos draugai, pažįstami nuperka, arba paprašo vyresnių žmonių. O tam tikro visuomenės sluoksnio atstovai ir už tam tikrą atlygį nuperka parduotuvėse vaikams šituos gėrimus. Tai paprastai tie, kurie neturi gyvenamosios vietos, labai dažnai aptinkame jų prie parduotuvių“, – pasakojo specialistė.
Situacija pamažu gerėja
Nors minimas tyrimas atliktas 2018-aisiais, o griežtesni alkoholio pardavimo ribojimai Lietuvoje įsigaliojo būtent tų metų pradžioje, jau tuomet fiksuota, kad paaugliai vartoja kiek mažiau alkoholio nei anksčiau. G. Belian tai sieja ne tik su priimtomis įstatymų pataisomis, bet ir kitomis priežastimis.
„Tai yra tikrai siejama su tomis priemonėmis, kurios yra priimtos ir įsigaliojo nuo 2018 metų sausio 1-osios. Labiausiai tą situaciją charakterizuoja alkoholio vartojimas per paskutinį mėnesį. Jeigu 2014 m. tokių vaikų buvo 20,5 proc., tai 2018 m. turime praktiškai 3 proc. punktais mažiau – 17,6 proc.
Manau, ta situacija vėliau dar labiau keisis į teigiamą pusę. Nes matome, kad alkoholis tampa nebemadingas. Ateina sveiko gyvenimo būdo mada, į vaikų gyvenimus ateina technologijos“, – vardino G. Belian.
Tačiau technologijas galima vertinti ir iš blogosios, ir iš gerosios pusės, nes jos ne tik gali nukreipti vaikų dėmesį nuo žalingų pagundų, bet ir jomis sudominti.
„Lietuvoje, nors alkoholinių gėrimų reklama yra uždrausta, vis dėlto yra pilna netiesioginio alkoholinių gėrimų vartojimo skatinimo, pavyzdžiui, filmuose, laidose, „influencerių“ įtaka. Tai atitinkamai ir atsiliepia“, – pastebėjo specialistė.
Dar viena mažėjančio alkoholio suvartojimo tarp paauglių priežastis, pasak G. Belian, – nuo 2016 metų veikiantis Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurio lėšomis finansuojami įvairūs prevenciniai projektai.
Alkoholio vartojimą skatina tėvai
Viena pagrindinių alkoholio vartojimo tarp vaikų ir paauglių priežasčių, be abejo, yra tėvai. Kaip parodė vienas NTAKD atliktas tyrimas, 90 proc. alkoholį vartojančių tėvų tai daro savo vaikų akivaizdoje.
„Tai kopijavimas suaugusiųjų, jų gyvenimo būdo, vaikai tą patį kartoja. Jeigu jau yra ta proga, tai paaugliai prisigeria iki girtumo, kad patys identifikuoja save, kad buvo girti“, – pastebėjo G. Belian.
Jai antrina ir psichologas Edvardas Šidlauskas, teigiantis, kad vaikai yra linkę kopijuoti savo autoritetus, o šiais dažniausiai būna būtent tėvai.
„Mes linkę mėgdžioti autoritetus, galingiausią individą savo aplinkoje. Natūraliai šeimoje vaikui autoritetas yra tėvai, nes jie yra už jį didesni. Tai, jeigu tėvai į problemas, stresą reaguoja alkoholiu, tai galvoje jau implantuojama schema, kad stresas lygu alkoholiui. Ir pabando vaikas tą schemą atkartoti nesąmoningai“, – tv3.lt sakė E. Šidlauskas.
Bando įrodyti, kad yra suaugę
Tiesa, anot psichologo, esama ir kur kas daugiau bei gilesnių psichologinių priežasčių, kodėl vaikai ar paaugliai susigundo alkoholiu. Viena jų – būdas įrodyti, kad yra pakankamai suaugę.
„Mūsų visuomenėje trūksta ritualo arba iniciacijos, kada aš tampu suaugęs, kada tampu vyras, kur parodyti drąsą. Kaip senovėje galėdavau eiti į medžioklę, nukaudavau pirmą vilką ar stumbrą, štai, aš vyras. Arba, pavyzdžiui, į karą išeina, po karo – vyras, nebe vaikas“, – sakė E. Šidlauskas.
Kai visuomenėje nebėra griežtų normų, ar vertybių, kuriomis būtų galima parodyti savo tariamą vyriškumą ar amžių, jaunuoliai imasi kitokios rizikingos veiklos.
„Rizikingas elgesys, kažkokia išdaiga, nutrūktgalviškas poelgis ir yra ta iniciacija į vyrus. Iš dalies tai yra ir narkotikai, ir alkoholis – prisigėriau, galiu draugams pasigirti, kad aš, nepilnametis, gavau kažkaip alkoholio ir visą išgėriau, buvau girtas, kaip pėdas, aš kietas, aš jau vyras. Ta pati alternatyva galėtų būti, pavyzdžiui, įsigijau teises, nors ir 16 metų, turiu vairuotojo teises, arba sportas, dar kažkas. Rizikinga veikla reikalinga jaunimui“, – teigė psichologas.
Kita priežastis – apskritai Lietuvoje gajus savidestrukcinis elgesys, kuomet visokio amžiaus žmonės leidžiasi į nepamatuotą riziką.
„Lietuvoje labai daug savižudiško elgesio. Tai ta pati autodestrukcija, nemeilė sau, tai labai gilu mūsų visuomenėje. Alkoholis yra lėta savęs žudymo forma, rizikingas vairavimas, maudymasis išgėrus – tai yra grynai statistika, kur vyrai labai plačiai save žudo Lietuvoje“, – svarstė E. Šidlauskas.
Be to, anot psichologo, Lietuvoje jaunimui trūksta vietos, kur galėtų socializuotis, nevartodami alkoholio ar narkotinių medžiagų.
„Nėra kažkokios politikos, jaunimo centrų, kaip Vakaruose. Kiekviename rajone yra paaugliams centras paaugliams, gali žaisti biliardą, tenisą, ką nori, tik būriuokitės žmonės, junkitės. Pas mus trūksta tų neformalių veiklų, valstybės remiamos jaunimo erdvės. Kai nesirūpinama jaunimu, tai jis pats savimi pasirūpina“, – teigė E. Šidlauskas.
Kas trečias yra buvęs neblaivus
Kas trečias apklaustas 15 metų paauglys Lietuvoje nurodė, jog per gyvenimą yra buvęs neblaivus bent du kartus. Dažniau patyrę šią būseną nurodė berniukai (35 proc.), nei mergaitės (30 proc.). Lietuvą pagal šį rodiklį 45 valstybių bei regionų sąraše lenkia tik Danija ir Velsas.
Lyginant su tyrimu, atliktu prieš ketverius metus, situacija pagerėjo: tuomet bent dukart per gyvenimą buvę neblaivūs nurodė 41 proc. berniukų ir 33 proc. mergaičių.
Dar apie penktadalis abiejų lyčių 15-mečių nurodė bent kartą buvę girti per pastarąjį mėnesį – pagal šį rodiklį, Lietuva taip pat yra pirmajame sąrašo dešimtuke, o situacija per ketverius metus, anot tyrimo, iš esmės nepasikeitė.
Vienuolikmečių kategorijoje buvę neblaivūs bent dukart nurodė 1 proc. mergaičių ir 3 proc. berniukų, tarp trylikamečių tokių buvo atitinkamai 8 ir 9 procentai. Ir šiose amžiaus grupėse Lietuva yra tarp pirmųjų valstybių.
Iš viso tyrime dalyvavo per 4 tūkst. Lietuvos moksleivių.
