Bet Baltarusijos lyderis tiesiogiai prie karo neprisijungė ir savo karių į kovą neišsiuntė. Jis net yra pasakęs, kad jam ši invazija atrodo labai „ištęsta“.
Dabar A. Lukašenkos ir Vladimiro Putino susitikimai vėl kelia nerimą, kad Baltarusija rengiasi įsitraukti į kovinius veiksmus. A. Lukašenka yra sakęs, kad Baltarusija ir Rusija ketina dislokuoti bendrą karinę grupę ir kad tūkstančiai Rusijos karių atvyks į jo šalį neva pratyboms.
„Mes dar kartą pabrėžiame, kad regioninių pajėgų grupės užduotys yra grynai gynybinės. Ir visa šiuo metu vykdoma veikla yra skirta užtikrinti tinkamą reakciją į veiksmus šalia šalies sienų“, – praėjusią savaitę sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per G-7 susitikimą skambino pavojaus varpais, siūlydamas į pasienį tarp Ukrainos ir Baltarusijos išsiųsti Jungtinių Tautų taikdarius, kurie atbaidytų A. Lukašenką nuo bet kokių „provokacijų“.
Nepaisant perspėjamųjų ženklų abejojama, ar V. Lukašenka yra pasirengęs įtraukti savo pajėgas į karą, kurį Rusija jau pralaimi, nepaisant V. Putino jam vykdomo spaudimo.
„Žinoma, V. Putinas turi daug svertų. Bet jis negali įtikinti A. Lukašenkos pasiryžti politinei savižudybei, – sakė Artiomas Šraibmanas, Baltarusijos politikos analitikas ir „Carnegie Endowment for Internationall Peace“ nereziduojantis mokslininkas. – Štai kodėl manau, jog A. Lukašenka tikrai bandys pasipriešinti bet kokiam įsitraukimui į karą.“
„Iš kitos pusės, aš negaliu lažintis, kad jam pavyks atsilaikyti, – tęsė ekspertas. – Yra sprendimų, kurių Rusija galėtų imtis, kurie išprovokuotų Baltarusiją stoti į kovą.“
Net jeigu jis ir neišsiųstų savo karių į frontą, A. Lukašenka galėtų leisti prie Baltarusijos sienos dislokuoti Rusijos karius, kurie specialiai vargintų Ukrainos gynybą, arba potencialiai galėtų sudaryti sąlygas panaudoti Baltarusiją kaip Rusijos pratybų poligoną tūkstančiams mobilizuotų rusų.
Remiantis Baltarusijoje įsikūrusios aktyvistų stebėjimo grupės „Hajun Project“ duomenimis, jungtinės pratybos gali būti vykdomos prie kelių savivaldybės pastatų Jelsko mieste, vos 17 km nuo sienos su Ukraina.
Grupė pranešė, kad buvo nutraukta netoliese vietinio policijos komisariato ir administracinio pastato veikiančios muzikos mokyklos veikla. Vietiniams taip pat buvo liepta nefilmuoti naujos šarvuočių kolonos.
Konradas Muzyka – nepriklausomas gynybos analitikas ir „Rochan Consulting“ direktorius – rašė, kad vos kelios organizacijos stebi Baltarusijos kariuomenės pozicijas, kadangi Minsko ginkluotosios pajėgos „yra palyginti silpnos“. Pasak jo, nepaisant A. Lukašenkos retorikos, ten beveik nieko nėra.
K. Muzykos skaičiavimais, norėdama sukaupti pakankamą galią Baltarusijos kariuomenė turėtų mobilizuoti apie 20 000 vyrų. Svarbu ir tai, kad jeigu Baltarusija nuspręstų paskelbti mobilizaciją ir siektų dislokuoti savo karius prie sienos su Ukraina, Kyjivas turėtų pakankamai laiko pasiruošti.
Tačiau, analitiko teigimu, Baltarusijoje karinės pratybos vyksta vis dažniau. Tai didžiausias pratybų skaičius nuo Šaltojo karo laikų. „Minskas išbandė visas galimybes, lyg ruoštųsi karui“, – rašė K. Muzyka.
„Yra trys galimi tokio elgesio paaiškinimai: pirma, jie ruošiasi NATO atakai, antra, jie siekia paralyžiuoti Ukrainos pajėgas prie sienos su Baltarusija, siekdami išvengti jų perkėlimo į kitas vietas, trečia, jie ruošiasi pulti Ukrainą“, – rašė ekspertas. Tačiau dabar, jo nuomone, labiausiai tikėtinos atrodo antroji ir trečioji priežastys.
Vaizdo įrašai leidžia teigti, kad ne Rusija perkelia savo sunkiąją ginkluotę į Baltarusiją, ruošdamasi iš ten pulti Ukrainą, bet procesas vyksta kaip tik priešingai: Baltarusija siunčia tankus, amuniciją ir sunkvežimius Rusijai. Baltarusijos „Hajun Project“ išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti iš Minsko Rusijos link vežami aštuoni T-72A tankai, o liudininkai teigė matę dar 15–30 tankų ir mažiausiai 28 „Ural“ sunkvežimius.
Vyresnysis Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichnouskajos patarėjas Franakas Viačorka sakė netikintis, kad Baltarusijos kariai imsis kokių nors veiksmų kare Ukrainoje.
„Aš tikrai abejoju, mes neturime jokių to įrodymų. Iš tiesų, priešingai, kariuomenės vadai bando nuraminti karius, sakydami, kad jie nebus įvelti į karą, kadangi karius baugina ukrainiečių laimėjimai. Niekas nenori kariauti už V. Putiną“, – sakė F. Viačiorka.
F. Viačorka tikino, kad Baltarusijos kariuomenė neturi pakankamai pajėgumų kovoti Ukrainoje: „Mes neturime tiek karių ar karinės įrangos. Didelę dalį ginklų mes gavome iš Rusijos Federacijos. Viskas, ką galėtume panaudoti, jau yra naudojama. Yra nedaug kovai pasiruošusių karių, maždaug iki 7000 ir jie tikrai nėra pasiruošę puolimui.“
Ir visgi svarbesni klausimai yra susiję su politika. Išgyvenęs 2020 m. protestų bangą, A. Lukašenka nenori dar labiau rizikuoti dėl karo, kuris, remiantis neoficialiomis apklausomis, Baltarusijoje yra ypač nepopuliarus.
„Jis nenori būti įveltas į karą, kadangi tai jam keltų daug rizikų“, – tikino A. Šraibmanas, pridurdamas, kad apklausos parodė, jog tik mažiau nei 10 proc. baltarusių palaikytų tiesioginį įsitraukimą į karą Ukrainoje.
O Rusijai atsitraukiant, įsiliejimas į šį karą galėtų turėti neatitaisomų pasekmių, nes konfliktas, greičiausiai, baigtųsi jų pralaimėjimu. „Autoritariniai vadai paprastai neišgyvena karinių nesėkmių“, – sakė A. Šraibmanas.
