Kaip dabar, taip ir prieš šimtą metų Lietuvos kariuomenė suko galvas, kur rasti vietos naujam poligonui. Tarpukariu prisimintas, dar carinės Rusijos įrengtas Varėnos poligonas, nors jis buvo apleistas, bet 1925 m. vasarą Lietuvos kariuomenė Varėnos poligone surengė pirmąsias artilerijos pratybas.
Pats poligonas buvo į šiaurę nuo Varėnos – tarp Glūko ir Glėbo ežerų. Dar ir šiandien ten galima pamatyti artilerijos stoties ir parako sandėlių liekanas. 1930 m. tuometė šalies valdžia nusprendė, kad Varėnos poligonas per mažas, jį plėsti per brangu ir per sudėtinga, todėl nusprendė poligoną steigti Gaižiūnuose, greta Ruklos, Jonavos savivaldybėje. Šis poligonas gyvuoja iki šiol. Bet dabar kariuomenė ir vėl ieško vietos naujam poligonui, taip pat ir vėl atsigręžė į Dzūkiją.
„Norint išplėsti ir mūsų pačių parengtumą ir kovinį rengimą, mums trūks plyš reikalingas dar vienas, pakankamai didelis pratybų laukas, poligonas, kažkur pietų Lietuvoje, greičiausiai“, – teigia kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Poligonus vieni mato kaip tam tikrą grėsmę įprastam gyvenimo būdui, kiti mato kaip tam tikrą galimybę. Savaime suprantama, poligono įrengimą lydės ir tam tikros investicijų apimtys į tą rajoną, ar į kelis rajonus, kur driektųsi poligonas“, – komentuoja premjeras Gintautas Paluckas.
Regione sutvarkytų infrastruktūrą, statytų naujus vaikų darželius
Kai pernai prasidėjo poligono ir karinio miestelio statybos vokiečiams Rūdninkuose, prasidėjo ir aplinkinės infrastruktūros tvarkymas – pirmiausia, vietos kelių. O jais važinės ne tik kariai, bet ir gyventojai. Bet poligonų nauda – ne tik sutvarkyti keliai.
„Jeigu mes kalbame apie karinį miestelį, kuriame gyvena kariai, tai jie nori ir tam tikrų laisvalaikio zonų. Tai nėra vien tik mitybos vietos, mes kalbame apie pramogų sektorių, kurį Lietuvoje mes per mažai išvystome. Žvelgiant į užsienio patirtis, konkretaus skaičiaus nepasakysiu, bet yra sakoma, kad poveikis ekonomikai yra labai ženklus tam tikrame regione“, – teigia krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
O kariuomenei reikia poligono, kuriame treniruotis galėtų brigados dydžio vienetas – tai maždaug 5 tūkstančiai karių. Tai reiškia, kad mieste, šalia poligono, tikėtina, atsirastų nemažos kareivinės. O paskui jas statoma ir kita infrastruktūra, pavyzdžiui, kaip teigia O. Mašalė, būtų statomi nauji vaikų darželiai.
Viceministrė teigia, kad galvojama apie naują įstatymą, kuris numatytų ir palengvinimą kariuomenei plėtoti būtiną infrastruktūrą, bet tuo pačiu numatytų ir naudas vietos žmonėms.
Politikai sako, kad vienas iš tikslų – kuo daugiau investicijų ir gyvybingumo regionuose. Dabar Vilniaus regione sukuriama beveik pusė viso šalies BVP. Poligonas Dzūkijoje Lietuvos kariuomenei būtų patogus ir dėl to, jog šalia yra vadinamasis Suvalkų koridorius – vieta, kurią atėjus dienai X kariams reikės ginti.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:







































































































































































































































































