Aiškėja, kaip ir kada gali baigtis karas: vienas iš 4 scenarijų pasauliui būtų pražūtingas

Nuo pirmųjų karo dienų 2022 m. vasario 24 d. iki ryžtingo ukrainiečių pasipriešinimo, kuris sustabdė visas Rusijos puolimo linijas, iki lėtos Donbaso okupacijos, o vėliau Ukrainos kontrpuolimo šiaurės rytuose ir pietuose. Šis karas parvertė Rusiją ant menčių, ypač dėl to, kad po įvykusių „referendumų“ ji prisiėmė į „Rusijos glėbį“ Chersono, Zaporožės, Donecko ir Luhansko provincijas, bet vėliau su dalimi jų teko gėdingai atsisveikinti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kremlius žengia dar vieną cinišką žingsnį: ragina kurti filmus apie karą ir „degraduojančią Europą“

Saugumo ekspertai perspėja: tikrai reikia laukti šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės

Lenkijos ir Vokietijos nemeilė: kodėl lenkai netiki vokiečiais?

Karas jau įžengė į naują etapą, kaip jis galėtų pasisukti? Atėjus žiemai ir karui griaudint jau beveik metus abi armijos yra išsekusios. Nuolatinis sekinimas padarė žalą žmonėms ir įrangai, nors Ukraina gavo pagalbą ir apmokė rezervistus, kad kompensuotų patirtus nuostolius, o Rusijos mobilizacija sudarytų galimybę dar apie 200 000 šauktinių užpildyti pavargusias ir nušiurusias kareivių gretas.

Karas žiemą ir ankstyvą pavasarį yra sunkus. Manoma, kad tai bus ilgas karas, panašus į titanišką Vokietijos ir Sovietų Sąjungos kovą 1941–1945 m., kuri buvo itin atkakli ir svyruojanti. Sunku numatyti terminus ar net būdą, kuriuo karas gali baigtis. Tačiau panagrinėkime kai kuriuos tikėtinus scenarijus.

1 SCENARIJUS. Rusai vėl pradeda atnaujintą puolimą siekdami savo ankstesnių karinių tikslų. Jau matėme, kaip po kelis mėnesius trukusių nuolatinių karo veiksmų rusams pavyko užimti daugumą Donbaso ir pietinių regionų, įskaitant didžiąją dalį Luhansko ir Donecko bei beveik visą Azovo jūros pakrantę.

Ukrainos kontratakos juos atstūmė iš kai kurių okupuotų teritorijų, tačiau jie vis dar turi apie 15 proc. Ukrainos žemės, kurią jie vadina sava. 

Dabar Rusijos karo mašina susilpnėjusi, bet tai vis dar didžiulė jėga. Rusai galėtų konsoliduotis ir pradėti naują puolimą su naujais kariais arba neseniai mobilizuotais šauktiniais.

Jie galėtų pabandyti atgauti prarastas Donbaso sritis, galbūt vėl grįžti į Charkivą šiaurės rytuose. Jie netgi galėtų veržtis į priekį pietuose link Odesos, vienintelio gyvybiškai svarbaus uosto prie Juodosios jūros, kurį vis dar turi ukrainiečiai. Užėmus šį uostą būtų užblokuotas visas Ukrainos priėjimas prie jūros, o rusams būtų suteikta galimybė plėtoti operacijas toliau į vakarus link Moldovos.

Čia rusai galėtų perimti rusakalbes Padniestrės sritis taip pat, kaip užėmė Donbasą. Jei jie tai pasiektų, būtų įvykdytas jų pradinis tikslas – įgyti teritoriją nuo Charkivo iki Odesos ir visiškai atkirsti Ukrainą nuo jūros.

Rusai taip pat galėtų pradėti naują ataką Kijevo link iš Baltarusijos, palei tą pačią ašį, kurią naudojo pirmosiomis karo dienomis. Galų gale, Baltarusija tebėra ištikima Rusijos sąjungininkė, o kariuomenė vis dar yra jos žemėje. Puolimas Kijevo link, net jei ir ne visiškai sėkmingas, atitrauktų ukrainiečius nuo jų pačių puolimo rytuose ir pietuose ir leistų Rusijai ten išlaikyti savo laimėjimus, sustiprinti okupuotų sričių valdymą ir atstumti ukrainiečius.

2 SCENARIJUS. Sėkmingas Ukrainos kontrpuolimas stumia rusus atgal į savo teritoriją. Ukrainos puolimas padarė didelę pažangą tiek rytuose, tiek pietuose. Pasistiprinę savo sėkme ir pasipildę vakarietiškais ginklais bei ką tik apmokytais rezervistais, ukrainiečiai galėtų tęsti puolimą, siekdami susigrąžinti prarastus miestus Melitopolį, Zaporižią ir karūnos brangakmenį Mariupolį pietuose.

Tai nustumtų rusus atgal į Krymą, tačiau iškrapštyti juos iš ten būtų praktiškai neįmanoma. Tuo pat metu jie galėtų tęsti operacijas, siekdami susigrąžinti prarastas Donbaso sritis, pradėdami judėti iš pietų nuo Mariupolio ir šiaurėje nuo Charkivo.

Kaip ir Rusijos veržimasis užimti šias teritorijas, Ukrainos pajėgų judėjimas siekiant susigrąžinti šias teritorijas gali būti lėtas ir vingiuotas, nes Rusija ten laiko pozicijas.  

Jei ukrainiečiai pasieks ryžtingų laimėjimų pietuose ir rytuose, jie galėtų pasiekti net Rusijos sieną. Tai leistų jiems smogti Rusijos bazėms Smolenske ir Belgorode, o tai trukdytų aprūpinti visus Rusijos karius Ukrainos teritorijoje.

Taip būtų pasiektas Ukrainos tikslas sugrąžinti rusus prie iki 2014 m. buvusių ribų (be Krymo). Žinoma, tai išprovokuotų didžiulį Rusijos atsaką – oro ir raketų atakas visoje Ukrainoje, tačiau, nepaisant išaugusių branduolinių grėsmių, tikėtina, kad Kremliaus nedrįs panaudoti branduolinio ginklo.

Šis galimas rusų karinis pralaimėjimas gali padidinti gyventojų neramumus, ypač dėl to, kad žinios iš fronto atneša liūdnų naujienų apie aukas. Tokiu atveju kiltų pavojus pačiam Putinui.

Tai galėtų lemti derybinį sprendimą, pagal kurį Rusija perkeltų visas savo kariuomenes atgal už sienos, bet ji galimai reikalautų Krymo. Taip pat gali būti reikalaujama, kad Ukraina atsisakytų savo tikslo įstoti į NATO ir atidėtų stojimą į Europos Sąjungą. Toks variantas „išsaugotų veidą Rusijai“. 

Nors toks variantas būtų geidžiama galutinė būsena, Ukrainos pajėgų galimybės atkovoti visas prarastas sritis šiuo metu nėra labai didelė.  Nepaisant ginklų srauto iš Vakarų, ukrainiečiams kariauti nėra lengva. Rusai sukūrė stiprias gynybines linijas ir įtvirtinimus išilgai jų užimtų sričių, kurias bus sunku įveikti. Visiška Ukrainos pergalė, bent jau artimiausiu metu gali būti sunkiai tikėtina.

3 SCENARIJUS. Karas tampa įšaldytu konfliktu, nė viena pusė negali pakeisti status quo. Abi pusės įsitvirtina išilgai jų užimamų pozicijų, kurios tampa kontaktine linija. Rusai išsilaido didesnėje Donecko dalyje ir ten įsitvirtina, gali tūnoti ten ilgai. Ukrainiečiai taip pat tvirtai laiko pozicijas, todėl atsiduriama aklavietėje. O žemo intensyvumo kovos gali tęstis be galo.

Tokia pati situacija buvo Donbase nuo 2014 m. Rusijos separatistai ir Ukrainos pajėgos užėmė gynybines pozicijas vieni priešais kitus, atsirado kontaktinė linija. Žemo intensyvumo kovos, artilerijos dvikovos ir antskrydžiai tęsėsi daugiau nei aštuonerius metus, tačiau linija iš esmės liko statiška.

Panaši sąlyčio linija galėtų atsirasti palei teritorijas, kurias Rusija aneksavo ir dabar vadina savomis. Kadangi Ukraina to niekada nepriims, kovos tęstųsi, tačiau nė viena pusė tikrai negalės pakeisti status quo. Tai taptų skiriamąja linija ne tik tarp Rusijos ir Ukrainos, bet ir tarp Rusijos bei likusios Europos.

Toks scenarijus atrodo gana tikėtinas. Panašu, kad abi pusės jau ruošiasi tam, užimdamos gynybos pozicijas pagal geografines linijas tiek pietuose, tiek rytuose. Nors Putinas iki galo nepasieks savo karo tikslų, Donbaso ir pietų okupacija suteiks jam tam tikrą karinę pergalę.

Ukraina to niekada nepriims, tačiau bendro vaizdo pakeisti negalės. Tai būtų panašu į situaciją Kašmyre tarp Indijos ir Pakistano, kur taikos nėra nuo 1948 m.

4 SCENARIJUS. NATO ir Rusijos karas. NATO tampa šio karo aktyvia dalimi. Nors karas tęsiasi, mažai tikėtina, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų prisijungti prie aljanso. Jei Ukraina taptų nare, NATO būtų tiesiogiai įtraukta į konfliktą pagal NATO Chartijos 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad bet koks išpuolis prieš bet kurią valstybę narę yra laikomas puolimu prieš visas.

NATO ir toliau rems Ukrainą ginklais ir pagalba, bet sieks patys nedalyvauti.  Rusija taip pat nenori tiesioginės konfrontacijos su NATO, nes tokiu atveju greičiausiai pralaimėtų. Tačiau nors nė viena pusė to nenori, jos vis tiek gali paslysti ir konfliktas gali išsiplėsti.

„Raudonosios linijos“ peržengimas gali įtraukti NATO į konfliktą. Tai gali būti cheminio, biologinio ar branduolinio ginklo panaudojimas, o gal net ypač niokojanti ataka prieš civilinį taikinį. Jei NATO įsitrauks į karą, Putinas perspėjo, kad panaudos savo branduolinius ginklus.

NATO taip pat perspėjo, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas neliks be atsako, net jei jis atves pasaulį į „Armagedoną“. Bet kokio branduolinio ginklo, net ir taktinio mažo našumo ginklo, panaudojimas įtrauktų NATO į karą ir situacija galėtų tapti sunkiai valdoma. Net netyčinė ataka jau galėtų tapti rimtu signalu NATO.

Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, netyčinė oro ar jūrų konfrontacija aplink Baltijos jūrą taip pat galėtų tapti priežastimi. 

Bet kaip NATO reaguotų? „Raudonosios linijos“ kirtimas iš pradžių gali lemti ribotą NATO įsitraukimą – galbūt „neskraidymo zonos“ įvedimą arba papildomų pajėgų perkėlimą prie Rusijos sienų. Tačiau NATO įstojimas pavojingai eskaluotų situaciją, galbūt iki tokio taško, iš kurio nebegalima grįžti.

Visgi mažai tikėtina, kad NATO tiesiogiai įsitrauks ir taip eskaluos situaciją. Tačiau jei situacija taptų nekontroliuojama ir paskatintų NATO įsitraukimą, tai reikštų tam tikrą Rusijos pralaimėjimą. Rusija turi sąjungininkų, bet ar jie stotų jos pusėn, konflikto su NATO atveju, kyla klausimas. O jei stotų, toks scenarijus būtų pražūtingas pasauliui.