Nurodo, kad epidemiologinio tyrimo metu gautos informacijos duomenimis, šiuo metu nėra nustatytų sąsajų su kokia nors viena vieta (pavyzdžiui, vieša vieta), kurioje lankydamiesi susirgę asmenys galėjo užsikrėsti. Susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose atliekami vandens laboratoriniai tyrimai.
„Iš dvylikos susirgusiųjų 6 asmenys gyvena daugiabučiuose namuose, 6 – vienbučiuose būstuose. Visi susirgusieji gydomi ligoninėse. Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad 6 susirgusieji gyvena keturiuose daugiabučiuose namuose ir visi naudoja centralizuotai tiekiamą šaltą vandenį, 5 iš jų naudoja centralizuotai tiekiamą karštą vandenį, vienas vandenį šildo savarankiškai elektriniu šildytuvu (boileriu). Kiti 5 susirgusieji, gyvenantys vienbučiuose gyvenamuosiuose būstuose, naudoja šaltą vandentiekio vandenį, o vandens pašildymui naudoja boilerius, 1 asmuo – šachtinio šulinio vandenį“, – rašoma NVSC pranešime.
Neeilinio masto protrūkis
„Patekę pacientai yra kažkur nuo 50-ies metų amžiaus. Ir reanimacijoje esantys asmenys nėra tik vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.
Pasak jo, tokio masto legioneliozės protrūkis yra neeilinis.
„Tokie protrūkiai nėra dažni ir pati liga yra iš retesnių, dėl kurios pacientai pakliūna į mūsų ligoninės infekcinių ligų skyrių“, – pastebėjo S. Tvirbutas.
Nurodė, kokių prevencijos priemonių imtis
NVSC Kauno departamentas praneša susisiekęs su daugiabučių administratoriais ir pateikė informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių. Taip pat ligonių gyvenamuosiuose būstuose organizuojamas vandens laboratorinių tyrimų atlikimas (imami mėginiai), kurių rezultatų paprastai laukiama 10 dienų.
NVSC nurodo, kad gegužės 2 d. inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Kauno vandenų Vičiūnų vandenvietės ir AB „Kauno energija“ atsakingi darbuotojai, kuriame buvo aptarti tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, aiškinamasi, kas galėjo lemti vandens tiekimo galimus sutrikimus, bei sprendžiama, kaip galima būtų užtikrinti pastovų tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose Kauno rajone bei informuoti individualių namų gyventojus apie karšto vandens sistemų profilaktines priemones.
Daugiausia atvejų – Garliavoje
Atkreipiamas dėmesys, kad žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs aerozolių su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus.
Anot Kauno rajono savivaldybės gydytojo Dainiaus Kryžanausko, minėti legioneliozės atvejai daugiausiai nustatyti Garliavoje. Susitikime buvo priimtas sprendimas, kad artimiausiu metu bus ieškoma galimybių karščiu arba cheminėmis priemonėmis dezinfekuoti vamzdynus.
„Žmonės iš Garliavos, bet pasiskirstę, nėra taip, kad gyventų vienam name ar vienoj laiptinėj. Nesilankė vienoje vietoje. Vanduo iš skirtingų šaltinių – vieni turi savo vandenį, kiti – iš vandentiekio. Bendro vardiklio, kur ta priežastis, kol kas nėra“, – sakė D. Kryžanauskas.
Anot jo, susirgo rizikos grupėms priskiriami asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, kai kurie senyvo amžiaus žmonės.
Kur didžiausia rizika užsikrėsti?
Primenama, kad ši liga plinta per vandens purslus (aerozolius) su Legionella bakterijomis (legionelėmis). Legionelių dauginimuisi ypač palankus nepakankamai šaltas arba nepakankamai karštas vanduo.
Legionelės dauginasi:
- Lėtai tekančiame ir stovinčiame vandenyje. Vamzdžiuose, kuriais silpnai ar visai neteka vanduo (pvz., seni, užakę vamzdynai; neapgyvendinti viešbučių kambariai ir kt.);
- Kai vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys, padengtuose apnašomis, purvinuose bei korozijos apimtuose ar kiauruose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose;
- Karšto ir šalto vandens sistemose, esant palankiausiai vandens temperatūrai 20–45 ºC;
- Vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose.
Būtinos sąlygos užsikrėsti ir ligai išsivystyti yra virulentiškų legionelių buvimas aplinkoje, jų plitimas susidarant aerozoliui, esant imliam organizmui, pakankamai užkrato dozei, susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui.
Reikšmingi legioneliozės rizikos veiksniai yra rūkymas, lėtinės plaučių ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos ir kitos imunodeficitą slopinančios ligos bei profesiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbas statybose su žemės gręžiniais, santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis. Taip pat vienas iš rizikos veiksnių užsikrėsti legionelioze yra amžius, nes vyresni žmonės (> 50 m.) yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Vaikai serga retai, mažiau nei 1 proc. nuo visų registruotų atvejų.
Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze yra vietose, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:
- dušai ir vandens čiaupai;
- mineralinio vandens, sūkurinės vonios ir baseinai;
- turkiškos pirtys ir saunos;
- aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai;
- dekoratyviniai fontanai;
- drėkinamos maisto vitrinos;
- soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį);
- įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.
Legioneliozės simptomai
Legioneliozei būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: Pontiako karštligė, kuriai būdinga lengvesnė ligos eiga be pneumonijos, ir sunki ligos forma – legionierių liga. Užsikrėtus simptomai dažniausiai atsiranda po 2–10 dienų, retais atvejais simptomai atsiranda per tris savaites. Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo, vėliau sausas kosulys, darosi sunku kvėpuoti ir tai gali peraugti į ūminę pneumoniją. Apie trečdalis ligonių viduriuoja arba vemia, o apie pusę praranda orientaciją arba ima kliedėti.
Legioneliozės profilaktikos priemonės
Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje, nei 60 ºC temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:
- Užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60 °C; Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50 °C.
- Užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20 °C;
- Prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
- Jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;
- Po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo, valymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2–4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo, atlikti terminę dezinfekciją, t. y. vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad šilumos vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 °C. Atlikus tokią terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai;
- Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.
Portalas tv3.lt primena, kad apie protrūkį pranešta dar penktadienį.
