Ateities Lietuvoje nematau vietos taršai. Manau, kad tiesiog privalome augančiai kartai palikti švaresnę, tvaresnę, ekonomiškesnę ir energetiškai savarankišką šalį. Matau aiškius būdus kaip tai galime padaryti ir nors kartais mums atrodo, kad klimato atšilimo ir aplinkosaugos problemos yra tik kaimynų ar tolimųjų šalių kiemuose, visgi akis jos bado savo valdose. Pagalvokite:
- ar Jūsų pašonėje nėra apleistų ūkinių pastatų, kuriuose metų metus sandėliuojamos šiukšlės, o galbūt ir pavojingos atliekos?
- o gal visai neseniai jautėte nemalonų deginamų padangų skleidžiamą kvapą ir matėte į odą kylančius tirštus dūmus?
- ar tikrai nepažįstate nuosavą namą orą teršiančiomis medžiagomis besišildančio žmogaus?
Bausti negalima pasigailėti
Kur dėsime kablelį? Eisime ir toliau lengviausiu keliu ir bausime, jei pagausime darant nusižengimą, ar pradėsime nuo švietimo ir prevencijos, nuo savo sąmoningumo vystymo, atsakomybės prisiėmimo? Visi kartu turime sukurti tokią valstybę, kurioje kiekvienas augintume vaikus ne su animaciniais personažais, o žmogų, kuris rytoj perims valstybės valdymą į savo rankas. Tai ką jam perduosime, jis įvertins atitinkamai. Nebūkime tie, kuriems bus gėda pažiūrėti į akis, tuo labiau, kad turime pakankamai galimybių susiimti ir pataisyti neatsakingos, populistiškos valdžios padarytas klaidas.
Tausojanti miškininkystė – ateities realybė
Gal žmogus, išpylęs šiukšles miške vietoje finansinės baudos geriau tegul išklauso kursus ir išvalo tam tikrą hektarų skaičių miško savo rankomis? Taip, mišką laikau vienu pagrindiniu Lietuvos gamtos turtų, tarnaujančiu valstybės ir piliečių gerovei, saugančiu kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, išsaugosime jį ateities kartoms, tenkindami ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes. Manau, kad būtina skaidriai, aiškiai ir griežtai reglamentuoti plynus miškų kirtimus, daugiau dėmesio skirti valstybinių miškų saugojimui ir plėtrai, būtina reglamentuoti sunkios miško technikos naudojimą miško kirtimo darbuose. Lietuvos gamta – mūsų valstybinis turtas, todėl būtina užtikrinti nenutrūkstamą miško gamtosauginę funkciją ir rekreacinę reikšmę, vertingos medienos auginimą, kitos miško produkcijos gavimą, kuriant ūkiškai vertingus, našius, biologiškai atsparius miškus.
Kodėl kartais susimokame dvigubai?
Nors didmiesčiuose akį traukia naujai įrenginėjamos atliekų surinkimo aikštelės, vis dar per mažai dėmesio skiriama racionaliam atliekų tvarkymui, kuris minimalizuotų pavojų supančiai aplinkai ir žmonių sveikatai. Nors rūšiavimo pagrindų mokomi net darželinukai, dėl netinkamos šios srities plėtros paprasti žmonės tampa situacijos įkaitais ir yra priversti susimokėti dvigubai. Paaiškinsiu išsamiau kaip tai nutinka, štai šeima įsigijo naują televizorių, kuris saugiai supakuotas didžiulėje dėžėje su plastikinėmis apsaugomis. Į kainą jau įskaičiuotas ir pakuotės utilizavimas, tačiau žmogus atėjęs prie popieriaus konteinerio randa jį sausakimšą ir nesukdamas galvos meta į mišrių atliekų konteinerį. Štai ir susimokate dvigubai, nes pirkdami jau sumokėjote, kad pakuotė “iškeliautų” su plastiko/popieriaus atliekomis, o dabar darkart atskirai susimokate įmetę į mišrias atliekas. Būtina
siekti gamintojams ir importuotojams nustatytų prievolių įgyvendinimo mažiausiais kaštais, kiekvieno atliekų tvarkymo sistemos dalyvio atitinkamo įvertinimo, racionalaus ir konkurencingo tvarkymo sistemos funkcionavimo, tam, kad nesusimokėtume kartais dvigubai.
Kiekybė ar kokybė?
Jei stovi tarp kiekybės ir kokybės rinkis pastarąjį variantą, net jei jis atrodo panašesnis į iššūkį. Štai pats jau kelinti metai vairuoju elektromobilį ir rekomenduoju kitiems, tačiau visi sutinka, kad patogiam elektromobilio naudojimui, šiandien infrastruktūra dar nėra tinkama ir mes, šiandienos elektromobilių naudotojai, esame tarytum eksperimento dalimi. Tuo tarpu kita pasaulio dalis kovoja su klimato atšilimu, CO2 mažinimu, rengia ilgalaikes elektromobilių naudojimo strategijas. Ir ne tik. Kaimynai jau sparčiai vysto aplinkai draugišką viešojo transporto sektorių. O ir pati elektra yra gaunama iš vėjų jėgainių, ir elektromobilių turėtojai nemoka taršos mokesčių, ir įmonėms, įsigijančioms elektromobilius taikomos mokestinės lengvatos. Deja deja, Lietuvos rodikliai tokie menki, kad net nėra įtraukiami į ES šalių statistikos ataskaitas.
Kiek daug pastaraisiais metais girdime diskusijų dėl Mobilumo paketo, kuris kertasi su aplinkosaugos taršos reikalais. Nors Europa kalba apie oro taršos mažinimą, tačiau, kaip rodo praktiniai pavyzdžiai, kartais licencijos išsaugojimo taisyklės aukščiau pagrindinių principų. Juk visi puikiai matome, kad pandemijos metu lėktuvai skraido tušti. Ir tai yra tiesiog nesutvarkyto reglamento pasekmė. Deja, niekas į tai nekreipia dėmesio ir nesiima spręsti. Ir ne tik... Jau šiandien dalis vežėjų iškelia verslus iš Lietuvos. Tad mes ne tik, kad neapgynėme jų interesų, surinksime mažiau pajamų į biudžetą, bet dar ir nepagerinome aplinkosaugos.
Taršai turi nelikti vietos
Panašu, kad šiandien dienai mes šiek tiek primiršome, kad po mūsų auga mūsų vaikai, anūkai proanūkiai, kuriems turėsime palikti savo žemę. Tikiu, kad daugumai atsibodo kalbos apie atliekų rūšiavimą, Co2, nes tirpstantys ledynai nėra kaimyno kieme ar šalia namų durų. Vis dėlto, jei norime, kad globali problema netaptų pagrindine šalies bėda, turime jau dabar rimtai susisgribti ir neplanuoti gyvenamųjų, viešos paskirties pastatų/objektų šalia intensyvaus eismo gatvių, sankryžų, didinti funkcionalių želdynų plotus, priimti aplinkai draugiškus šildymo sprendiniusne tik rengti, bet ir skubiai įgyvendinti aplinkosaugines ir oro taršos programas. Verslo subjektai turi planuoti teršalų kiekius bent jau penkeriems metams ir kartu su savivaldybėmis užtikrinti jų mąstą atitinkančius valymo įrengimų pajėgumus. Ekonominė bei ūkio plėtra privalo būti vykdoma nebloginant aplinkos kokybės ir nedidinant oro taršos rodiklių.
Viskas mūsų rankose ir rezultatai priklausys nuo to, kas priiminės sprendimus, nuo to, kam rinkėjai suteiks savo pasitikėjimą. Nuo to priklausys ar savo vaikams paliksime švaresnį rytojų.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Darbo partijos politinės kampanijos sąskaitos.
