„Balandį tikrai nepirksime, o apskritai planuoti, kas vyks po kelių mėnesių, dabartinėje situacijoje yra tikrai sudėtinga. Produkciją realizuoti sunku, nežinome net, kaip dirbsime gegužę, ar daliniu, ar pilnu pajėgumu, nuo gamybos priklausys, kiek ir ko reikės“, – BNS sakė „Achemos grupės“ komunikacijos specialistė Jolita Macelytė.
Anot jos, dabar „Achemoje“ dirba tik vienas iš dviejų amonio gamybos cechų, o tai reiškia, kad įmonė veikia trečdaliu pajėgumų. Anot jos, situacija nuo pernai rugsėjo nepakito.
„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas prieš beveik dvi savaites sakė, kad Lietuvos rinkoje įmonė įprastai parduodavo apie 30 proc. trąšų, tačiau dabar pirkimai beveik sustojo. Jo teigimu, gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava, ji sudaro daugiau nei 80 proc. amonio trąšų savikainos.
Bendrovės atstovė J. Macelytė kovo 23 dieną BNS teigė, jog „Achema“ iš „Gazprom“ iki tol pirko „tam tikrą“ dalį dujų, tačiau balandį bendrovė pirkti dujų iš Kremliaus kontroliuojamo koncerno nėra suplanavusi.
Energetikos ministerija savaitgalį pranešė, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų ir yra pirmoji Europos Sąjungos valstybė, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo „Gazprom“, o visą šalies poreikį nuo šiol patenkins Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas – kas mėnesį į jį atplauks po tris didelius SGD krovinius, kurių, planuojama, užteks visiems klientams.
Be to, jei reikės, dujos gali būti pristatomos iš Inčukalnio saugyklos per dujų jungtį su Latvija, o nuo gegužės 1 dienos – ir per dujų jungtį su Lenkija.
Didžioji dalis Lietuvai reikalingų gamtinių dujų iki šiol buvo gaunama per Klaipėdos SGD terminalą, o dujų importas iš Rusijos pastaraisiais metais nesiekė trečdalio šalies dujų poreikio.
„Amber Grid“ duomenimis, pernai Lietuva importavo 26,3 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų: per Klaipėdos SGD terminalą – 16,3 TWh (62 proc.), iš Rusijos – 6,8 TWh (26 proc.), iš Latvijos – 3,2 TWh (12 proc.).
