Kaip posėdžio pradžioje pristatė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, posėdis skirtas išklausymui bei aptarimui aktualiausių sveikatos priežiūros problemų. Klausymuose dalyvaujantys medikų atstovai negailėjo kritikos, bene daugiausiai dėmesio buvo skirta finansams. Kuriais remiantis ir išryškėjo ties bankroto riba balansuojančios ligoninės.
Tikslas – saugus pacientas
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristatė Lietuvos gyventojų sveikatos sistemos ir sveikatos būklės apžvalgą. Ministras priminė pagrindinius Vyriausybės ir ministerijos siekius, kurie aprėpia vyrų ir moterų gyvenimo trukmės ilgėjimą bei sveikos gyvensenos stiprinimą, mirtingumo mažinimą, šeimos gydytojų skaičiaus didinimą, eilių laukiant pas gydytojus sumažinimą ir sutrumpinimą, aktyvaus gydymo lovose skaičiaus sumažinimą ir alkoholio vartojimo mažinimą.
„Vidutinis užmokestis medicinos darbuotojams Lietuvoje iš lėto, bet didėja. Nors rajono ligoninėse dinamika mažesnė, universitetuose didesnė. Problema, kai finansavimas priklauso nuo galvos – tiesiogiai nuo gydomų žmonių skaičiaus – gaunančių paslaugas.
Priminsiu, kad universitetinėse darbo užmokestis sudaro mažesnę dalį, o dėl rajoninių, kyla klausimas, kokia kokybė paslaugų, jeigu viskas tenka darbo užmokesčiui. Pertvarkos siekis – užtikrinti saugias gydymo paslaugas. Negalime aukoti pacientų saugumo vardan ligoninės išlikimo. Reikia pritaikyti gydymą pagal poreikius, sergamumą gyventojų“, - kalbėjo ministras.
A.Veryga priminė ir neseniai plačiai nuskambėjusią Seimo nario Justo Džiugelio istoriją, pralaukus kelias valandas priėmimo skyriuje vienoje iš Vilniaus ligoninių.
„Šis atvejis yra pavyzdys, kaip nesaugu pacientui. Gerai, kad viskas baigėsi gerai. Jis tiesiog ten neturėjo važiuoti. Mes žinom, kur reikia važiuoti, o žmonės rajone dar turi supratimą, kad važiuoti gerai yra ten, kur arčiau. Tačiau tas artumo rodiklis nereiškia efektyvumo. Todėl paslaugų koncentravimas svarbus.
Dabartinis tinklas yra ir bus netvarus, jeigu nepavyks sumažinti žmonių sergamumo, senstant visuomenei, nes nebus svarbu kiek dirbs medikų ir už kokį atlyginimą“, - kalbėjo ministras. Pasak jo, kur neužtenka pinigų išlaikyti kokybę, užtikrinti paslaugų įvykdymą, nesaugu pacientui.
Pykdo nepagarba ir melavimas
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Darius Steponkus neslėpė, kad svarbus ne tik finansavimo klausimas, bet ir vertybinis požiūris.
„Problema sveikatos sistemoje glūdi dėl nepagarbos ir melavimo. Dėl jų egzistavimo ir matome pacientų požiūrį, kuriems iš tiesų dirbam. Dažnai pamirštam pagrindinį objektą – pacientą. Problema finansavimas – kur yra pinigų stygius, atsiranda bėdos. Galbūt turime kai kur perteklinius paslaugų kiekius ar ligoninių skaičius, bet didesnis dėmesys turi būti skiriamas savivaldybių nuomonei.
Sunku patikėti, kad galime iš skiriamų lėšų skirti orų atlyginimą ir kokybiškas paslaugas. Tik nuo šių metų pakilo pačios paslaugos įkainis, tačiau ir šiandien neatitinka patiriamų išlaidų. Rajonuose juk negaliu sakyti, kad dirba patys prasčiausi vadovai ir medikai. Nuostabą kelia universitetinės ligoninės, kai kitos balansuoja ant išlikimo ribos, į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Reikia mažinti pacientų nepasitenkinimą ir gydymo įstaigų priešpriešą“, - kalbėjo D. Steponkus.
Krizę greitai pamatys visi
Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas Vygantas Sudaris tikino, kad ciniškai paruoštas ministro pristatymas tik parodė sveikatos sistemoje esančią krizinę padėtį. Pasak jo, ne ūkininkai dabar išgyvena krizę.
„Ne ligoninės gali įtaką daryti pacientų srautai, o reikalavimai guldomiems pacientams. Seni ir nepakeisti reikalavimai. Kelios įstaigos to nepajunta, ne išlaikymas įstaigos svarbu turi būti, o pacientai. Sako, kaip sumažinti lovų skaičių. Juk negalim išimti skyrių atskirų, jeigu tuo metu nėra žmonių, juk nesumažėja išlaikymo kaštai. Kainodara buvo nukreipta didžiųjų įstaigų link“, - sakė V. Sudaris.
Ligoninių asociacijos atstovai negailėdami kritikos retoriškai svarstė, kaip gaudami mažiau pinigų, jie gali kelti algas. Tuo pačiu priminė, kėlė klausimą, kur pasidės pacientai iš rajoninių ligoninių, srautai.
Privačių gydymo įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius tikino, kad paslaugų teikėjai ir gavėjai pasigenda aiškaus plano ar vizijos, kaip bus vykdomos sveikatos paslaugos, kokia sistema bus.
„Jeigu nebus plano ekspertų parengto, nereikės ligoninių uždarinėti, jos pačios užsidarys. Turėsime trūkumą gydytojų ir greitai, senėjimą jau dabar turime. Reikėtų palankesnių sąlygų atsivežti iš kitų šalių gydytojus, nes savų nepajėgsime išsaugoti“, - tikino L. Paškevičius.
Pacientams geriau to negirdėti?
Posėdžio dalyviams keletą kartų pasigedus pacientų atstovų, A. Širinskienė tikino, kad visos pacientų organizacijos buvo kviestos, tačiau atvyko vos keletas. Visgi, profsąjungos pasakė, kodėl geriau, kad pacientų mažuma girdi tokią informaciją apie ligoninių padėtį.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovės tikino, kad sveikatos sistemoje matoma diskriminacija.
„Ji aiškiai matoma dėl to, kad slaugytojų atlygiai tris ar keturis kartus mažesni nei gydytojų. Turėtų vadovai į tai sureaguoti. Visgi, kalbant apie tuos, kurie išgyvena iš penkių procentų (kai kurios įstaigos 95 proc. skiria atlyginimams,- red. past.), tai gerai, kad negirdi pacientai. Nes vargu, ar jie ten norėtų eiti ir nežinotų, ko tikėtis.
Atlyginimų skirtumai net viename mieste egzistuoja, o krūviai tris – keturis kartus didesni nei turėtų būti. Dar dabar nėra taikoma nauja patvirtinta darbo užmokesčio tvarka. O kaip dar saugumas tiek pacientų, tiek darbuotojų, kai aiškus priemonių trūkumas“, - dalinosi mintimis profsąjungos atstovės.
Medikai nepatenkinti esame nežinia ir pilamais kaltinimais, tačiau ministerija nežada stabdyti pokyčius. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį 35 rajonų ligoninės baigė su 1,25 mln. eurų nuostoliu, regionų ligoninių finansinis balansas irgi buvo neigiamas – 566 tūkst. eurų išleido daugiau nei gavo pajamų. Tuo metu universitetinės ligoninės turėjo 7,7 mln. eurų pelno.
