Penktadienį parlamentarai apsvarstė apkaltos komisijos išvadas, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos proceso. Po šios stadijos joms pritarė 55 politikai, prieš buvo 14, 11 susilaikė. Galutiniam sprendimui reikalingas dar vienas balsavimas.
Pagrindo pradėti apkaltą nemato
Tyrimo komisija tyrė tris A. Skardžiui suformuluotus klausimus. Komisija nemato pagrindo A. Skardžiui kelti apkaltą.
„Apkaltos komisija mano, kad teigti, jog Seimo narys A. Skardžius šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai eidamas savo pareigas veikė su tuo susijusios įmonės naudai ir pritarė apsimestinio sandorio sudarymui su kita įmone, nėra pagrindo. <...> Manome, kad Seimo nario veikloje pasitaikantys pavieniai pažeidimai, atsirandantys laiku nedeklaravus interesų, iš viso nevertintini kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, tad negali būti traktuojami ir kaip priesaikos sulaužymas“, – posėdyje sakė A. Širinskienė.
Pasipiktino dėl įslaptintos medžiagos
Neprasidėjus Seimo vakariniam posėdžiui, kurio metu ir priimtas sprendimas dėl apkaltos A. Skardžiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis išsakė pasipiktinimą, kad nuspręsta neišviešinti komisijos surinktos medžiagos.
„Pagal Laikinųjų tyrimų komisijos įstatymą, įslaptinimas įmanomas tik tokiu atveju, jeigu nagrinėjamas klausimas susijęs su valstybės paslaptimi. Kitu atveju sutikimą turi duoti Seimas. Mano žiniomis, Seimas nėra davęs sutikimo įslaptinti šią informaciją“, – parlamentarams sakė G. Landsbergis.
Jis pažymėjo, jog kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją su prašymu išsiaiškinti, ar „A. Skardžiaus išteisinimo komisija“ buvo teisėta.
„Kitas kreipsimasis, Seimo pirmininke, yra į jus. Naudodamasis savo autoritetu ir jums patikėta Seimo teise, kviečiu ir prašau štai tos ponios, kuri stovi prie kito mikrofono (A. Širinskienės – aut. past.), kad Seimo nariai iki svarstymo pradžios galėtų susipažinti su tuo, kas buvo diskutuojama komisijos posėdžiuose. Kitu atveju prašau nukelti svarstymo laiką, kad galėtume detaliai susipažinti su klausimo svarstymu“, – prašė G. Landsbergis.
Į šį pareiškimą A. Širinskienė atsakė, kad Seimo nariams posėdžių protokolai yra prienami ir dalis parlamentarų jau spėjo su jais susipažinti.
„Komisija veikė griežtai vadovaudamasi teisės aktais, kurie nurodė, kad jos posėdžiai yra uždari. Uždarų posėdžių medžiaga nėra prieinama viešai. Prokuratūra leido išviešinti tik 4 ištraukas iš savo dokumentų“, – sakė Seimo narė.
Kritika komisijos darbui
Vakariniame Seimo posėdyje valstietis Vytautas Bakas A. Širinskienės teiravosi, kodėl A. Širinskienė nesutinka atskleisti komisijos tyrimo medžiagos, nors analogiškame tyrime Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atskleidė dalį slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos.
„VSD įslaptinta medžiaga, taip VSD mums ne viską išslaptino. Jūs puikiai žinote, kad kita dalis medžiagos yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, kur prokuratūra yra aiškiai priėmusi sprendimą (medžiagos neišslaptinti)“, – sakė A. Širinskienė.
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė A. Širinskienei priekaištavo, kad komisijos darbas yra neteisėtas, nes tarp komisijos narių nebuvo konservatorių atstovo – A. Kubilius iš komisijos buvo pašalintas. Į tai A. Širinskienė atsakė, kad konservatoriai buvo laisvi į komisiją deleguoti kitą narį.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas į A. Širinskienę kreipėsi kritikuodamas komisijos darbą ir sakydamas, kad komisijos išvada remiasi informacija, kuri slapta, todėl parlamentarai negali įsitikinti išvados tikrumu, nes negali pamatyti įslaptintų dokumentų.
„Gerbiamas kolega, manau, nelabai išvadas skaitėte. Visi informacija, kuri pateikta, ji pagrįsta prieinamais šaltiniais“, – į kritiką atsakė A. Širinskienė.
Opozicijos tyrimas netenkino
Po pateikimo 58 Seimo narių balsavo, 31 – prieš, 11 susilaikė. Konservatorius Arvydas Anušauskas Apkaltos komisijos išvadą komentavo sakydamas, kad tai nėra objektyvi išvada ir neatspindėtos esminės tyrimo metu tirtos versijos.
„Esminiai dalykai yra tie, kad komisijos pirmininkės nepagrįstu teikimu, kuomet opozicijos atstovai ėmė detaliau aiškintis visų šitų aplinkybių visumą, ir A. Kubilus buvo pašalintas iš komisijos narių neegzistuojančiu pretekstu. Dėl visų aplinkybių visumos yra pagrindas teigti, kad faktinių aplinkybių tyrimas išvadose nebuvo atspindėtas objektyviai“, – teigė A. Anušauskas.
Apkaltos komisijai priklausęs ir galutiniame balsavime susilaikęs liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad posėdžiai turėjo būti atviri.
„Komisijos veiksmus, veiklą ir priimtus sprendimus viešumoje gali komentuoti tik komisijos pirmininkė. Šiandien aš keliu klausimą, nes esu įsitikinęs, kad komisijos posėdžiai galėjo būti atviri, atsakant į daugelį klausimų visuomenei ar žiniasklaidai“, – teigė E. Gentvilas.
Be to, E. Gentvilas teigė, kad komisijos veikla buvo iš anksto suprogramuota.
„Jei atsirado Seimo narių iniciatyva sudaryti Apkaltos komisiją dėl A. Skardžiaus veiksmų, atsakymas turėtų būti toks – reikia sudaryti komisiją, kad ji išsiaiškintų tiesą. R. Karbauskis sakė, kad komisija turi būti sudaryta, kad Seimo narys galėtų apsiginti“, – pastebėjo E. Gentvilas.
Po svarstymo 55 Seimo nariai balsavo už, 14 – prieš, 11 susilaikė.
Tyrimas dėl abejonių verslu
Tyrimas buvo pradėtas gavus kelių Seimo narių kreipimąsi, kad A. Skardžiaus šeima išskirtinėmis sąlygomis išnuomojo žemės sklypus vėjo jėgainėms ir teikė įstatymų pasiūlymus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos.
Prokuratūra birželio pradžioje paskelbė nenustačiusi nusikalstamų A. Skardžiaus veiksmų ir nutraukė beveik metus trukusį tyrimą. Anot prokuratūros, nenustatyta, kad A. Skardžius būtų daręs kokią nors įtaką žemės nuomos sutarties sudarymui.
Prokurorų teigimu, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektai nesukūrė konkrečių, neigiamų pasekmių – jie Seimo komitetuose buvo atmesti ir įstatymo galios neįgavo. Vien tai, jog A. Skardžius dalyvavo teisės aktų rengimo procese, nesuteikia pagrindo teigti, kad tokie jo veiksmai yra nusikalstami, nurodė prokuratūra.
Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat keltas klausimas dėl vienos saulės elektrinių projektą plėtojusios Baltarusijos įmonės galimos įtakos A. Skardžiaus veiklai ir galimam jo piktnaudžiavimui vykdant parlamentinę veiklą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad A. Skardžius, turėdamas tiesioginių sąsajų su Baltarusijos įmone, taip pat eidamas Seimo parlamentinės grupės ryšiams su Baltarusija pirmininko pareigas, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti abejonių dėl vykdomos parlamentinės veiklos ir pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas. Prokuratūra nurodė ikiteisminio tyrimo medžiagą perduosianti Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai.
