Į pagalbą pacientams ir medikams skuba Kauno mokslininkai. Jie kuria išmanią technologiją, kuri atpažintų gresiantį infarktą.
„Iš pradžių atrodė, kad tik skauda krūtinę ir viskas, nieko baisaus čia. Kreipiausi pas gydytojus – pasirodo, kad nustatė tarpšonkaulinį uždegimą“, – sakė pacientas Audrius Neiberka.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kad čia jau streikuoja širdis, vilkaviškietis Audrius įtarė gerokai vėliau, kai skausmas tapo nepakeliamas.
„Krūtinę suspaudė ir sunku kvėpuot buvo, net nežinau, kaip apsakyt. Pagalvojau, kad jau čia kažkas su širdimi negerai. Ir tada suėmė visai, kad jau teko greitąją kviestis“, – pasakojo A. Neiberka.
O greitosios medikai iš karto suprato, kad situacija grėsminga – gali būti infarktas. Tad kvietė reanimobilį ir 42 metų vyrą vežė į Kauno klinikas. Ten gydytojai Audrių skubiai operavo. Laimė, spėjo laiku.
„Pravėrė kažkokį zondą ir viskas“, – sakė jis.
Vilkaviškietis sako dabar lyg iš naujo gimęs ir atvirauja:
„Reikia keist gyvenimo būdą, rūkymas, maistą žiūrėti.“
Deja, medikai kartais būna bejėgiai, mat pacientai į ligoninę atvyksta per vėlai.
„Būna mums liūdniausia kaip kardiologams, kada pacientas pralaukia parą laiko, nekviečia greitosios pagalbos ir mūsų galimybės padėti tada jau yra minimalios“, – teigė Kauno klinikų Miokardo infarkto sektoriaus vadovė Olivija Dobilienė.
Miokardo infarkto požymiai
Gydytojai primena negalavimų požymius, kai delsti nebereikėtų. Tad Kauno technologijos universiteto mokslininkai skuba į pagalbą pacientams ir medikams ir kuria išmanųjį įrenginį širdies veiklos stebėsenai. Jie viliasi, kad jis padės išgelbėti daugiau žmonių gyvybių.
„Kai vartotojas pajaučia pirmuosius simptomus, skausmas krūtinėje ar skausmas žandikaulyje, gali būti kakle ar petyje, tada jis pasiima laikrodį ir atlieka matavimą“, – tikino KTU doktorantė Karolina Jančiulevičiūtė.
O dirbtinis intelektas analizuoja gautus duomenis ir akimirksniu praneša apie įtariamą grėsmingos ligos diagnozę.
„Laikrodis turi elektrodus ir vienu prilietimu gali registruoti dvi elektrokardiogramos derivacijas ir šiuo atveju mums jų užtenka, kad galėtumėm pasakyti, ar įtariamas infarktas, ar ne“, – tvirtino K. Jančiulevičiūtė.
Siekiama, kad žmogui būtų kuo paprasčiau naudotis – tereikia užsisegti laikrodį, kuriame yra įdiegta speciali technologija ir paspausti vieną mygtuką.
„Pažiūrėsime, ką gi laikrodis rodo mano atveju – ar nėra priešinfarktinės būsenos“, – išbandė laikrodį pati žurnalistė Vaida Girčė.
Nors pulsas šokinėja, bet, laimė, infarktas bent kol kas negresia. Kitu atveju, programelė praneštų apie riziką.
„Būtų aliarmas, kad įtariamas infarktas, kad kuo skubiau kreipkitės medicininės pagalbos ir vykite į ligoninę“, – pasakojo KTU doktorantė.
O pasak medikų, įtariant infarktą, greitoji pacientą veža tiesiai į tą ligoninę, kur kardiologinė pagalba teikiama nuolat:
„Daugeliu atveju vien tik registruojant elektrokardiogramą, galima patvirtinti ar paneigti miokardo infarktą. Jeigu reikia papildomo ištyrimo, pacientas nukreipiamas į artimiausią įstaigą, kur tiriamos tam tikros medžiagos, kurios rodo širdies raumens ląstelių žūtį, tai yra, troponinas, tai vėlgi padeda nustatyti miokardo infarkto diagnozę“, – teigė Kauno klinikų Miokardo infarkto sektoriaus vadovė.
Ir jei reikia skubiai atlikti operaciją. Ir nors pastaruoju metu sergančiųjų infarktu mažėja, deja, jaunėja pacientų amžius, daugiau serga vyrai.
„Tarkime, dviems vyrams, sergantiems miokardo infarktu vidutiniame amžiuje tenka viena moteris“, – tikino ji.
Širdies ligos išlieka ir viena dažniausių mirties priežasčių – nuo jų numiršta apie pusė lietuvių. Europos Sąjungos vidurkis per 30 procentų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta 40-60 metų asmenims. Deja, ja pasinaudoja ne visi, o ir pasitikrinusieji ne visada laikosi gydytojų rekomendacijų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
