1999 metais Lietuvoje skurdo šeštadalis šalies gyventojų, rodė statistika. Tai daugiausiai kaimo žmonės, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai. Skurdo mažinimo programa turėjo būti parengta jau tų metų liepos mėnesį, tačiau iki neatsirado. Nenustatyta ir skurdo riba.
Kas šeštas skurdo
Skaičiuojant pagal tarptautinę skurdo ribą, kuri tuomet numatė žmogui 4 JAV dolerius per dieną, skurstančiųjų 1999-aisiais būtų gerokai daugiau, nei rodė statistika, įsitikinę specialistai.
„Įvardintas oficialus 16 proc. skurstančiųjų skaičius. Ar iš tikrųjų jis toks yra, kadangi mes neturime Vyriausybės aiškaus skurdo rodiklio, pagal ką mes vertiname skurstantį žmogų – ar pagal jo pajamas, ar kiek jis išleidžia maistui. Ir kokios tos pajamos – 200 litų, 300 litų – kur yra skurdo riba“, – TV3 žinioms prieš 20 metų kalbėjo Seimo narė Roma Dovydėnienė.
Pagal tuo metu vykusios konferencijos „Skurdas Lietuvoje“ dalyvių, Lietuvos gyventojai labiausiai skursta dėl bedarbystės, kainų augimo, mokesčių naštos ir nelygių galimybių. Konferencijoje priimtoje rezoliucija Vyriausybė raginama kuo skubiausiai imtis skurdo mažinimo priemonių ir suteikti šalies gyventojams realiais socialines garantijas.
Skurdas mieste augo, kaime mažėjo
Skurdo rizikos lygis 2018 m. šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė. 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys.
„Tokie skaičiai rodo, kad mūsų politika yra labai prasta, buvo neefektyvi tuo laikotarpiu ir mes sugebėjom augant ekonomikai ir vidutinei gerovei padidinti skurdą. O turėtų būti priešingai“, – tv3.lt kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka.
Jo teigimu, tam, kad skurdas augtų, valdžia neturi priimti jokio sprendimo, užtenka nieko nedaryti.
„Yra dažnas pasakymas, kad velniui yra didelė paslauga, jeigu geri žmonės nieko nedaro. O šiuo atveju, tai ekonomikos raida turi tokią tendencija didinti žmonių nelygybę, o jeigu tik valdžia nedaro atitinkamų sprendimų, tai savaime ekonominė raida veda prie skurdo didėjimo“, – tv3.lt kalbėjo R. Lazutka.
Kaip ir prieš du dešimtmečius, labiausiai skursta 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupė. 2018 m. ji sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 4,3 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 13,8 proc., kituose miestuose – 27 proc.), kaime – 31,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2017 m., padidėjo 1,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 0,9 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 3,1 procentinio punkto.
Situaciją pagerinti sudėtinga
Dabartinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vyriausybė puikuojasi įgyvendintomis mokesčių ir pensijų reformomis, žada, kad šios turi padėti mažinti nelygybę. Vis dėlto R. Lazutka prognozuoja, kad reikšmingų pokyčių nelygybės sprendime su dabartiniais instrumentais nepasieksime.
„Nenuneigsime, padidinamos pensijos, minimali alga, darbo mokesčiai sumažinti, dėl to dirbantys laimi po keliasdešimt eurų. Bet daug uždirbančiųjų pajamos auga dar sparčiau. Norint sumažinti nelygybę, negalima išvengti mokesčių instrumento, kuris perskirsto. Tai Lietuvoje tie mokesčiai labai menkai perskirstomi“, – teigė R. Lazutka.
Profesoriaus manymu, įgyvendinta mokesčių ir pensijų reforma nesumažina nelygybės, situaciją gerina tik šiek tiek padidintos socialinės išmokos, bet situacija gerėja tik labiausiai skurstantiems.
„Prognozuojant ateitį, jeigu pensijos padidintos 7,5 proc., o atlyginimai auga 9 proc., tai vis tiek tie žmonės, kurie dirba, jų padėtis vidutiniškai auga sparčiau nei pensininkų. Mes negalime tikėtis, kad tarp pensininkų skurdas kaip nors reikšmingai sumažės ir taip pat nelygybė“, – prognozavo R. Lazutka.
Aibė naujų pasiūlymų
Tiesa, Vyriausybė imasi sprendimų, turinčių pagerinti sunkiau gyvenančių žmonių situaciją. Štai vasaros pabaigoje Vyriausybė pakeitė savo planus ir pasiūlė kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau, tačiau sparčiai kelti išmokas nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms.
Šiuo metu ši universali išmoka vienam vaikui, kol jis sulauks pilnametystės, siekia 50 eurų.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neseniai pateikė pasiūlymą nuo kitų metų sausio tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ketinama pasiūlyti visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams.
Skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2017 m., padidėjo 12,4 proc.
