Trūkęs apendiksas, dubens srityje susikaupę skysčiai, sulipusios žarnos – kompikacijos, kurių galėjo išvengti M. Ablačinsko sūnus. Deja, būtent dėl to 11-mečiui po operacijos teko gulėti ir reanimacijoje.
Svarbios 48 valandos
Naujienų portalui nemalonią patirtį papasakojęs vyras teigia suvokiantis, kad ir pats padarė klaidą – į medikus kreipėsi praėjus pusantros paros nuo pirmųjų apendicito simptomų, nors lemiamomis tokiais atvejai laikomos 48 valandos, po kurių gali trūkti apendiksas.
„Bet, žinote, aš žmogiškai vertinau jo būklę – jis vėmė, skundėsi pilvo skausmais. Ką aš galiu žinoti? Tokie simptomai signalizuoja ir apie tipinį apsinuodijimą maistu, kuris praeina per pusdienį ar dieną. Gydytojas vėliau sakė, kad vaikas į ligoninę pateko po pusantros paros, kai pasireiškė pirmieji apendicito simptomai. Pirmiesiems skausmams pasirodžius šeštadienį ryte, apie 10 valandą, mes net neįtarėm, kad tai apendicitas.
O jau sekmadienį vakare, apie 20 val., kai mes pamatėme, kad jis turi temperatūros, pasidarė labai vangus, supratome, kad kažkas negerai ir iškvietėme greitąją. Greitosios medikė pripažino, kad jam greičiausiai apendicitas. Ji, žinodama, kaip liga vystosi, irgi pasakė, kad kuo skubiau reikia vežti į ligoninę, ir mes jį išvežėm. Tai mes sekmadienį vakare, 22:20 val., mes buvome prie Santaros klinikų Vaikų ligoninės Chirurgijos skyriaus priėmimo durų“, – pasakoja M. Ablačinskas.
Koronaviruso testo rezultato laukė 6 valandas
Kaip pasakoja M. Ablačinskas, atvykus prie chirurgijos skyriaus, išėjusi seselė pirmiausia pamatavo vaiko temperatūrą, kuri parodė 37,2°C. Pasak vyro, nors temperatūra yra vienas iš uždegimo indikatorių, visgi būtent dėl to ir reikėjo atlikti koronaviruso tyrimą.
„Mus ir išsiuntė jį darytis, nepaisant to, kad greitosios medikė gydytojams perdavė, kad ji įtaria vaikui ūmų apendicitą. Mums perėjus į kitą, ne chirurgijos, skyrių mus paguldė į specialią inkubacinę palatą, kur apie 23 val. atėjo dvi moterys su pilnomis apsaugomis. Jos paėmė mėginius iš sūnaus ir pasakė, kad mūsų atvejis skubus, tai testas bus padarytas per valandą ar pusantros“, – pasakoja M. Albačinskas.
Pasak vaiko tėvo, nors testo rezultatus buvo žadama pateikti per pusantros valandos, visgi jiedu jų sulaukė tik apie 5 valandą ryto, praėjus šešioms valandoms nuo mėginio paėmimo, o iki to laiko su sūnumi jie prabuvo stebėjimo palatoje.
„Tada aš supratau, kas yra „stebėjimo palata“ – tai kai tu pats sėdi, stebi savo negaluojantį vaiką ir jam niekuo negali padėti, nes visiems kitiems niekas nerūpi“, – ironizuoja M. Ablačinskas.
Tiesa, kaip pastebi vaiko tėvas, vėliau Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė jam vėliau paaiškino, kad ši tvarka dėl būtino tikrinimo nuo koronaviruso esant temperatūrai buvo atšaukta praeitą savaitę.
„Žodžiu, valstybiniu lygiu ji yra atšaukta. Vadinasi, ligoninėje tokia tvarka liko galioti pagal pačios ligoninės taisykles“, – priduria M. Ablačinskas.
Tačiau naujienų portalui tv3.lt kreipusis į Sveikatos apsaugos ministeriją su klausimu, kokiu atveju hospitalizuojamiems pacientams reikalingas koronaviruso testas, sulaukėme tokio atsakymo:
„Pacientams, atvykusiems (atgabentiems) į ligoninę viruso SARS-CoV-2 tyrimas (tiriant PGR metodu) atliekamas tuo atveju, jeigu jiems yra pasireiškę bent vienas COVID-19 ligai būdingas simptomas arba pacientas atitinka epidemiologinius COVID-19 ligos kriterijus.
Pacientui būtinoji medicinos pagalba pradedama teikti atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, nelaukiant viruso SARS-CoV-2 tyrimo atsakymo“, – rašoma SAM atsakyme.
Vadinasi, atvykus į ligoninę ir turint temperatūros, kuri yra būdinga ir koronavirusui, pacientui gali būti atliekamas testas.
Operaciją darė tik 10 valandą ryte
Kaip pasakoja M. Ablačinskas, visą naktį jiedu su sūnumi buvo nežinioje, kada bus atlikta operacija.
„Po to, apie 22:40 val. atėjo gydytoja, apžiūrėjo sūnų ir ji pasakė, kad įtaria jam apendicitą, bet ji dar pakvietė mums chirurgą. Chirurgas atėjo labai greitai ir pasakė, kad jam ir be echoskopijos aišku, kad sūnui yra apendicitas. Ir dar pasakė, kad sulaukus testo rezultatų sūnų operuos apie 2 val. nakties“, – pasakoja vyras.
Tačiau nei 2 valandą, nei vėliau iki pat 10 valandos ryto vyro sūnui operacija nebuvo daroma. O ir vaikas į chirurgijos skyrių iš stebėjimo palatos buvo pervežtas tik apie 5 valandą, kai buvo sulaukta koronaviruso testo rezultato, o nuo to laiko iki 10 ryto, kaip sako Santaros klinikų atstovai, vaikas buvo ruošiamas operacijai. Nuo vaiko atgabenimo į ligoninę iki operacijos, pasak vyro, praėjo apie 12 valandų.
„Chirurgas, kuris naktį buvo atėjęs į stebėjimo palatą, iš vakaro buvo pasakęs tokį niuansą, dėl kurio man buvo labai neramu. Tai jis man pasakė, kad apendicito eiga yra tokia, jog nuo pirmųjų simptomų iki apendikso trūkimo yra 48 valandos. O mes atvažiavome jau po pusantros paros po pirmų simptomų. Tai tos 48 valandos turėjo būti praėjusios pirmadienį 10 valandą ryte.
Tai kai aš paskambinau į chirurgijos skyrių pirmadienį 10 valandą, man buvo atsakyta, kad sūnų ką tik apžiūrėjo anesteziologas ir kad jis yra ruošiamas operacijai. Bet jie juk jį 05:30 val. jį iš mūsų pasiėmė, o 10 valandą jis dar nebuvo operuotas. Po to jau skyriaus vedėjas mums pasakė, kad šitai operacijai reikia pasiruošti.
Bet tai ką jie darė visą naktį, kol mes laukėmė testo rezultato? Juk galėjo per tą laiką pasiruošti. Nes nuo tada, kai mes pasibeldėme į chirurginio skyriaus duris, iki operacijos, praėjo praktiškai 12 valandų. Visoje šioje situacijoje yra loginių neatitikimų“, – tvirtina M. Albačinskas.
„O tai kaip visgi būtų buvę, jei jam būtų buvęs teigiamas testo rezultatas? Tai chirurgas mums atsakė, kad teigiamo testo atveju mes jį operuotume, nes jie turi brigadą, turi specialias patalpas ir yra pasiruošę. Tai kodėl vaikas nebuvo operuotas iš karto? Bet gydytojas atsakė, kad nebuvo didelės reikšmės.
Bet svarbu paminėti, kad sūnų visi gydytojai tik čiupinėjo, jam nebuvo padaryta echoskopija ar jokie kitokie rimtesni tyrimai nei kraujo ar šlapimo. Jie padaryti dar laukiant testo rezultatų, kai buvome stebėjimo palatoje. Tai jei be echoskopo galima nustatyti, kad vaikui ūminis apendicitas, tai gal be koronaviruso testo galėjo nustatyti, kad jam nėra koronaviruso? Mes niekur nebuvome išvykę iš Lietuvos, vaikas jau kurį laiką nebuvo net išvykęs iš Vilniaus ir nesilankė masinėse susibūrimų vietose, tokiuose, kaip parduotuvė“, – priduria vyras.
Tiesa, vyras pripažįsta, kad echoskopija ir skysčių atstatymas sūnui galėjo būti atlikti jau pervežus vaiką į Chirurgijos skyrių. Mat būti šalia vaiko prieš operaciją jam nebuvo leista, M. Ablačinskas į skyrių buvo įleistas tik kartą, kai tik vaikas buvo pervežtas.
„Chirurgės balse išgirdau priekaištą“
Pasak M. Ablačinsko, iš karto po operacijos jis skambino į Chirurgijos skyrių teirautis, kokia jo vaiko būklė, tačiau kitoje telefono pusėje jis išgirdo priekaištą, kad vaiką į ligoninę atvežė per vėlai.
„Kažkur apie 13 valandą paskambinau į skyrių ir man davė pasikalbėti su gydytoja, kuri jį operavo. Ji tikriausiai nežinojo priešistorės apie mūsų nuotykius su koronaviruso testais, ir, sakyčiau, kad jos balse aš išgirdau priekaištą, kad per vėlai kreipėmės į medikus. Bet aš tai jį atvežiau po pusantros paros.
O mes ligoninėje tampėmės dar 12 valandų, kol vaikui tapo galutinai blogai. Tai ji man pasakė, kad jie nustatė, kad apendicitas gangrenuojantis, kad dubens srityje yra skysčių, kad žarnos yra pasiklijavosios, kitaip tariant, trūko apendicitas ir visas turinys išbėgo į pilvą“, – prisimena M. Albačinskas.
Nejungia aparato, kol nepripildo mėginiais?
Vyras sako, kad vaiką pervežus į Chirurgijos skyrių, jis kalbėjosi su gydytoju chirurgu, kuris teigė, kad labaratorijos veikia specifiniu režimu.
„Aš po to kalbėjausi su tuo chirurgu, kuris naktį pas mus lankėsi. Aš jo paklausiau, kaip čia taip būna, kad tokiais skubiais atvejais reikia laukti šešias valandas testo rezultatų. Tai jis man pasakė, kad procedūra yra tokia, kad laboratorijoje yra indas, į kurį dedami testai, ir aparatas yra neįjungiamas, kol tas indas neužpildomas mėgintuvėliais“, – sako M. Ablačinskas.
Tačiau Santaros klinikų atstovai tvirtina, kad šis teiginys yra neteisingas.
„COVID-19 laboratorijoje tyrimai atliekami nuolatos, visą parą, trimis nepertraukiamai dirbančiomis linijomis. Dar kartą patvirtinu faktą, kad COVID-19 testo atsakymas neturi įtakos numatytam operacijos laikui. Jei operacija reikalinga nedelsiant, testo dėl COVID-19 atsakymo nėra laukiama“, – rašoma atsakyme.
Pasak vaiko tėvo, jam panašu, kad gydytojai galėjo rinktis ir kitą kelią, pavyzdžiui, operuoti sūnų su apsaugomis ir nesulaukus testo rezultato, tačiau toks kelias nebuvo pasirinktas.
„Tai dabar vertinant, atrodo, kad visgi buvo kažkoks alternatyvus veiksmų planas, kuris galėjo būti pritaikytas. O baigėm, tuo kuo baigėm – sūnui trūko apendicitas, jam prireikė sudėtingesnės operacijos ir po operacijos jam teko gulėti reanimacijoje. Visa laimė, kad jis šiuo metu yra perkeltas į paprastą skyrių ir jau šeštadienį planuojama išleisti jį namo“, – sako M. Albačinskas.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
Pradėtas tyrimas
Santaros klinikų atstovams uždavus papildomų klausimų apie M. Ablačinsko sūnaus atvejį, atstovai atskleidė, kad dėl šio atvejo pradėtas tyrimas.
„Apie konkrečią šio paciento situaciją atsakymus pateiks įstaigos vadovo įsakymu paskirtas atlikti Medicinos audito tarnybos neplaninis tyrimas. Apie tyrimo rezultatus informuosime įstatyminį paciento atstovą", – rašoma atsakyme.
Naujienų portalui tv3.lt Santaros klinikų atstovai tvirtina, kad koronaviruso tyrimas yra reikalingas tiems pacientams, kurie hospitalizuojami į stacionaro skyrius, taip pat pacientams, kuriems numatomos procedūros taikant intraveninę nejautrą, tačiau paciento gydymas pradedamas nelaukiant testo rezultatų.
„Planiniams pacientams yra paskiriamas COVID-19 tyrimo atlikimas, užregistruojama per www.sergu.lt ir jau atvykdamas į stacionarą pacientas žino, kur ir kada bus atliktas šis testas. Tai organizuoja planinį guldymą pacientui paskyręs gydantis gydytojas. Skubiais atvejais tyrimas atliekamas Priėmimo skyriuose, toliau tęsiant paciento ištyrimą bei gydymą.
Gydymas pradedamas nelaukiant tyrimo atsakymo. Gydymas gali būti konservatyvus – medikamentinis, lašinėmis infuzijomis ar kt., esant reikalui, atliekamos ir manipuliacijos bei operacijos. Vertinama paciento būklė, o ne konkreti liga.
Vaikui sergant ūminiu apendicitu, operacijos laikas nustatomas pagal paciento būklę. Jei vaikas serga iki 10-15 valandų, dažniausiai jo būklė būna gera, pasiruošimas operacijai (vaiko skysčių-elektrolitų pusiausvyros atstatymas, nuskausminimas) trunka trumpai.
Tačiau, kai vaikas atvyksta sirgęs daugiau nei parą laiko, būna daug kartų vėmęs, karščiuoja, vaiko skysčių-elektrolitų balanso atstatymas gali užtrukti ir daugiau nei 4-5 valandas. Operacija atliekama, kai vaiko būklė būna stabili. SARS-COV-2 RNR tyrimas (PGR metodu) testas neturi įtakos pasiruošimo laikui.
Be to, Vaikų ligoninėje atliekamos skubios ir traumatologijos, akių ligų, ausų, nosies, gerklės ligomis sergančių pacientų operacijos. Budėjimo metu operacijų eiliškumą nulemia pacientų būklė. Pirmiausia operuojami sunkiausios būklės pacientai, o lengvesnės būklės pacientai operuojami išoperavus sunkios būklės pacientus.
Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjo dr. Arūno Strumilos teigimu, vaikai operuojami nedelsiant esant ūmioms būklėms. Pavyzdžiui, esant kiaušidės, sėklidės užsisukimui, operuojama nedelsiant, nes delsimas kelia pavojų prarasti organą.
Kalbant apie apendicitą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei apendicitas ūmus, tai nereiškia, kad jį reikia operuoti nedelsiant. Pacientas turi būti parengtas operacijai (lašinami skysčiai, skiriama medikamentų), kad ji būtų saugi ir sklandžiai praeitų. Per tą laiką (3-5 val.) pasirengiama ir operacijai, ir gaunamas testo atsakymas“, – pažymi Santaros klinikų atstovai.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
